Europa jau jaučia pasekmes: kokie sunkumai mūsų laukia, jei temperatūra padidės 1,5 laipsnio ar daugiau

Paryžiaus klimato sutartis, dėl kurios derėtasi 2015 m. Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikime, įpareigojo 194 šią sutartį pasirašiusias valstybes ir Europos Sąjungą (ES) dėti pastangas tam, kad pasaulinis temperatūros vidurkis ikiindustrinio lygmens neviršytų daugiau nei 2 laipsniais ir, jei tik įmanoma, – 1,5 laipsnio. Deja, pasaulis jau dabar grėsmingai priartėjęs prieš šios ribos. Pastaraisiais metais vidutinė oro temperatūra pasaulyje nuolat bent 1 laipsniu viršija temperatūrą, fiksuotą XIX a. pabaigoje – 2020 m. ji buvo 1,2 laipsnio aukštesnė.

Jungtinių Tautų (JT) agentūra – Pasaulinė meteorologijos organizacija – prognozuoja, kad tikimybė, jog iki 2024 m. pasaulinio temperatūros vidurkio rodiklis bus viršytas 1,5 laipsnio, siekia vieną iš penkių. Didžiausias temperatūros pakilimas vyksta nuo 1975 m. ir per dešimtmetį siekia 0,15-0,2 laipsnio, rašo „The Economist“. Dėl atmosferoje besikaupiančių šiltnamio dujų tolesnis šilimas yra neišvengiamas. Vis dėlto koks iš tikrųjų gali būti kelių dešimtųjų laipsnio pokyčio poveikis?

1,5 laipsnio