Nelieka abejonių, kad medis pasmerktas – jis užsikrėtęs mirtinu CSSV virusu (angl. cacao swollen shoot virus). O dar blogiau, kad aplinkiniai augalai greičiausiai taip pat užsikrėtę, tačiau nėra kaip įsitikinti, nes pirmieji simptomai gali pasirodyti tik po kelių metų.
CSSV virusas aptinkamas tik Vakarų Afrikoje, kur išauginama trys ketvirtadaliai pasaulio kakavos pupelių. Nors liga atrasta prieš beveik šimtmetį, mokslininkai teigia, kad kol bus atrastas gydymo būdas, praeis dar daug metų, o iš anksto ligą pastebėti padedantys metodai dar tik pradedami naudoti. Šiais metais antros pagal užauginamą kakavos pupelių kiekį pasaulio valstybės Ganos plantacijas nusiaubusi liga priminė, kad sprendimą būtina rasti kuo greičiau.
Pasak problemą išmanančių asmenų, šį sezoną Gana dėl viruso prognozuoja 11 proc. mažesnį derlių. Vyresnysis Ganos Kakavos mokslinių tyrimų instituto mokslininkas George Ameyaw teigia, kad užkrėsta maždaug 16 proc. šalies kakavmedžių.
„Pažvelgus į Ganą galima sakyti, kad situacija labai labai prasta, – teigė jis. – Padėtis jau dabar katastrofiška, todėl šioms vietovėms būtinos radikalios atgaivinimo priemonės.“
Kakavos pupelių auginimas – viena svarbiausių tiek Ganos, tiek kaimyninio Dramblio Kaulo Kranto, kuris užaugina daugiausiai kakavos pupelių pasaulyje, ekonomikos sričių. Kakavmedžius dažnai augina šimtai tūkstančių nuošaliose ir skurdžiose vietovėse gyvenančių smulkių ūkininkų. CSSV virusas jų derlių sumažina, o galų gale kakavmedžius ir visiškai sunaikina.
„Norėčiau, kad daugiau žmonių suprastų, kaip stipriai ši problema atsiliepia ūkininkų gyvenimui, – teigė CSSV virusą tirianti Arizonos universiteto virusologė Judith Brown. – Nuo viruso nukenčia 100 proc. savo pajamų iš kakavmedžių gaunantys žmonės.“
Netoli Ganos pietvakarių sienos su Dramblio Kaulo Krantu kakavmedžius auginantis Francis Gyabenas teigė, kad CSSV virusas nusiaubė apie 60 proc. jo 8 hektarų ploto ūkio.
„Vėl tapau gyvenimą tik pradedančiu jaunuoliu – dėl šio viruso praradau savo pragyvenimo šaltinį, – telefonu pasakojo 60‑metis F. Gyabenas. – Žinau, kad likę kakavmedžiai taip pat užkrėsti, taigi tik laiko klausimas, kada pasirodys simptomai.“
Tačiau nors Ganos derlius dėl CSSV viruso žymiai sumažėjo, Dramblio Kaulo Kranto derlius žada būti rekordiškai didelis, todėl poveikis pasaulinėms kakavos kainoms bus nežymus.
Vis dėlto jeigu virusas nebus ilgam sustabdytas, didesnė kakavos pupelių dalis turės būti užauginama Pietų Amerikoje ir Karibų jūros regione, teigia J. Brown. Mokslininkės vykdomame tyrime naudojant genomų sekas identifikuojamos skirtingos viruso rūšys. Pasak jos, padaryti pažangą kovoje su virusu geriausiu atveju prireiks iki 15 metų.
Kol kas ūkininkai nuo viruso atsiginti bando ligos simptomų turinčius kakavmedžius nukirsdami, sudegindami ir pakeisdami kitais. Tačiau tai beveik nepadeda sutramdyti ligos, kurią platina maži balti vabzdžiai, vadinami skydamariais.
Šalių vyriausybės ir šokolado gamintojos, pavyzdžiui, „Nestle SA“ ir „Mars Inc.“ taip pat vysto keletą kakavos auginimo sąlygas pagerinti padėsiančių iniciatyvų. Pavyzdžiui, Ganos vyriausybė išbandė metodą sodinti „augalų barjerus“ – t. y., tarp kakavmedžių auginti kitokius augalus, pavyzdžiui, citrinmedžius, kad virusas negalėtų taip lengvai patekti nuo vieno medžio ant kito.
Ganos kakavos taryba liepą paskelbė būdų sutramdyti ligą ieškosianti kartu su Izraelio Volcani centro mokslininkais. Pasak Arizonos universiteto mokslininkės J. Brown, pastebėti, kad plantacijoje plinta liga, gali padėti ir dronai.
H. Bisseleua teigia, jog pastangos kovoti su liga jau atnešė vaisių, nes tiek Ganoje, tiek Dramblio Kaulo Krante imta naudoti iš anksto ligą pastebėti padedančias priemones. Tačiau darbo liko daug.
„Nederėtų nuvertinti, kokios rimtos gali būti ligos pasekmės, – teigė jis. – Tokių didelių problemų anksčiau nebuvo nei viename regione, kur auginamos kakavos pupelės.“