Girtuoklystė, venerinės ligos ir azartiniai žaidimai: tai ne filmo siužetas, o mūsų protėvių kasdienybė

Padauginusių alkoholio konfliktai, atsisakymai parduoti į skolą, nelegalios alkoholio pardavimo vietos, azartiniai lošimai ir venerinės ligos – šįkart tai pasakojimas ne apie nūdienų lietuvius, o apie mūsų protėvius. Apie jų smukles ir karčemas randama informacija ne tik metraščiuose, bet ir to meto teismo nuosprendžiuose.

Šis straipsnis yra ciklo apie alkoholio draudimus Lietuvos istorijoje dalis. Portale delfi.lt straipsnis pirmą kartą publikuotas 2019-09-30.

Privilegija, kurią turėjo ne kiekvienas

Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Elmantas Meilus sako, kad kaip ir šiandien, taip ir XVI amžiuje alkoholis buvo labai svarbus pajamų šaltinis. Anot jo, jau nuo XIV amžiaus pabaigos yra užfiksuota, kad valdovai duodavo leidimus steigti karčemas, kur gėralai buvo ir gaminami, ir pilstomi. „Jų laikytojai turėdavo mokėti karčemų mokestį, taip vadinamą kapščyzną, o nuo XVI a. II-os pusės, vis labiau plintant smuklėms, kur gėralai buvo tik pilstomi, o gaminami atskiruose bravoruose, buvo įvestas specialus mokestis į valstybės iždą, taip vadinamas kaiščio mokestis, imamas nuo pagamintų ir parduotų statinių alkoholio“, – sako istorikas.