Ieškant recepto Putino ir Prigožino dramų purtomos Rusijos „išgijimui“ – netikėtas eksperto žvilgsnis į Portugaliją

Rusijoje pradėtas, tačiau netikėtai sustojęs Jevgenijaus Prigožino maištas turi paralelių su 1944-aisiais įvykusiu nesėkmingu pasikėsinimu į Adolfą Hitlerį. Tuo įsitikinęs emigracijoje gyvenantis rusų istorikas Andrejus Zubovas. Anot „užsienio agentu“ Rusijoje paskelbto mokslininko, įvykių eiga parodo, kad Vladimiras Putinas yra silpnesnis už tuometinės nacistinės Vokietijos lyderį, o pasaulis netrukus apskritai išvys antrą „Prigožino maišto“ veiksmą, galintį turėti ir labai liūdnų pasekmių.

Apie Rusijoje prasidėjusį bevaldystės ir chaoso periodą, istoriškai vadinamą Smuta, Delfi jau ne sykį kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, pirštu į visišką politinę suirutę šalyje žiniasklaidoje baksnojo emigracijoje gyvenantis Rusijos sociologas ir žurnalistas Igoris Jakovenka.

Birželio pabaigoje staiga kilęs ir keistomis aplinkybėmis pasibaigęs „Vagner“ grupės vadeivos J. Prigožino maištas tik patvirtino „Smutos teoriją“, ką pabrėžia ir įtakingas rusų istorikas bei opozicionierius, šiuo metu Prahoje gyvenantis 71-erių A. Zubovas.

Bendraudamas su „Current Time“ jis ne kartą pakartojo, kad Rusija šiuo metu turi du pasirinkimus, iš kurių vienas atrodo labai bauginančiai – pasekmės liūdnos gali būti ne tik pačiai šaliai, bet ir jos kaimynėms. Visų pirma – Ukrainai.

Tuo metu kalbėdamas apie kitą variantą mokslininkas ne sykį prisimena įvykius Portugalijoje.

Nors istorikai ne visada nori lyginti dabarties realijas su istorijos puslapiuose jau nugulusiais įvykiais, A. Zubovas nedvejoja.