Dėl net keliasdešimties puslapių anuomet Virgelio pateiktų itin atvirų bei šokiruojančių liudijimų vėliau trys Lietuvos teismai paskyrė aukščiausią bausmę iki gyvos galvos žymiausiam visų laikų Kauno kriminalinio pasaulio šului, tebekalinčiam iki šiol, – Henrikui Daktarui-Henytei.
Šių eilučių autorius bando praskleisti keistą, ilgus metus dėmesio vengusio kauniečio mirtį tebegaubiančią mįslę.
Kulka – greitesnė už atgailą
Prieš kiek laiko netikėtai su manimi susisiekė žmogus, kuris pabrėžtinai vengė būti viešai įvardintas, tačiau parodė savo asmens dokumentus, ir tik tada užsimezgė pokalbis. Vyras prisistatė Zaikos pravarde ir teigė buvęs itin artimas V. Silvestravičiaus jaunystės laikų bičiulis. Vyras sakė, kad kam reikės – jį atpažins, nes tuomečiame kriminaliniame Kaune jis esą buvo pakankamai neblogai žinomas ir pažinojo ryškiausius anų laikų gangsterius. Zaika vyras prisistatė ne šiaip sau, nes kartkartėmis bendraudamas jis smarkiai mikčioja.
Mano pašnekovas savo istoriją pradėjo nuo to, kad šiame pasaulyje faktiškai neįmanoma pabėgti nuo tragiškos lemties, jei joje vis dar tūno tave slegiantys kruvini praeities darbai. „Beveik visi mano jaunystės laikų draugai ir buvę bendražygiai prasigėrė, perdozavo narkotikų arba tiesiog krito nuo kulkų“, – taip liūdnai filosofuodamas kalbėjo Zaika pramintas pašnekovas.
Šiemet lapkričio 19 dieną suėjo septyneri metai, kai Virgelio pravarde anuomet Kaune ne tik tarp gangsterių, bet ir tarp verslininkų žinomas vyras buvo tiesiog patiestas dviem mirtinais šūviais tuomet statybų aikštele virtusiame objekte – Kauno senamiestyje, Muziejaus gatvėje.
Nelaimės išvakarėse – keistos užuominos telefonu
Keistas sutapimas, bet prieš pat mirtį 2015-ųjų lapkritį, V. Silvestravičius pats į mane kreipėsi telefonu ir prašė artimiausiu metu gyvai pasimatyti.