Atsakomybę už trečiąją ataką per tris dienas prisiėmė Talibanas. Ši ataka įvykdyta praėjus vos kelioms savaitėms po mažiausiai 80 žmonių pražudžiusių masinių „Islamo valstybės“ savižudžių sprogdintojų atakų Afganistano sostinėje ir vos kelioms dienoms po Talibano atakų dviejuose šiauriniuose šalies miestuose. Daugeliui afganistaniečių tokios derybos pranašauja ne ateinančią taiką, o ateityje laukiančias baisybes.
Z. Khalilzad pranešimas buvo toks, kokio ir tikėtasi. Sulaukus prezidento D. Trumpo pritarimo JAV per penkis mėnesius nuo sutarties pasirašymo iš penkių bazių išvestų 5 400 iš 14 000 savo karių (kas nutiktų su likusiais 8 500 užsienio karių, kurių daugiausia yra europiečiai, neaišku). JAV tikina, kad pasitraukimas priklauso nuo sąlygų šalyje ir kad jo terminai gali būti pratęsti. Tačiau nuo kokių sąlygų priklauso sprendimas, nežinoma.
Z. Khalilzadas taip pat beveik nieko nepasakė apie tai, ką mainais už pasitraukimą gautų JAV. Anksčiau jis tvirtino, kad į susitarimą būtina įtraukti tris sąlygas: kad Talibanas įsipareigos kovoti su terorizmu ir priešintis tarptautinėms džihadistų grupuotėms (tokioms kaip „al‑Qaeda“), kad Afganistane bus užmegztas vidinis dialogas (geriausiu atveju tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano) ir kad bus užtikrinamos paliaubos.
Panašu, kad Z. Khalilzad poziciją dėl paliaubų susilpnino – pasak jo, pirmajame taikos proceso etape „mažinama smurto“ būtų tik Kabulo ir Parwano provincijose, kur įsikūrusi didžiausia JAV karinė bazė Afganistane – Bagramo aerodromas. Tačiau jis taip pat tvirtino, kad „Islamo emyrato“ (taip Talibanas vadina 2001 m. įsiveržusių amerikiečių nuverstą vyriausybę) narių grįžimas nebūtų priimtinas, taip parodydamas, kad JAV neketina leisti sukilėliams diktuoti sąlygų Afganistano valstybei.
Pasibaigus paskutinei derybų sesijai Kataro sostinėje Dohoje Z. Khalilzad nuvyko į Kabulą pranešti naujienų Afganistano prezidentui Ashraf Ghani. A. Ghani pateikta popierinė susitarimo kopija, kurią jis netrukus patraukė iš akių. „Mes ją peržiūrėsime ir išsamiai aptarsime“, – pareiškė prezidento atstovas spaudai. Afganistanas reaguos „atsižvelgdamas į savo nacionalinius interesus“. Daugelis afganistaniečių nerimauja, kad skubanti pasitraukti JAV tuos interesus nustums į paskutinę vietą.
Jų požiūriu, vis silpnėjantys Amerikos reikalavimai verčia sunerimti. Nors anksčiau JAV reikalavo, kad Talibanas dėl politinio valstybės valdymo derėtųsi tiesiogiai su Afganistano vyriausybe, dabar labiau tikėtina, kad sukilėliai tarsis su įtartina politinio elito ir pilietinės visuomenės atstovų grupe.
Tačiau, pasak ekspertų grupės „International Crisis Group“ atstovo Graeme Smith, Talibanas taip pat padarė „svarbių kompromisų“. Jie buvo prisiekę, kad kol jų žeme žengia Amerikos kareiviai, dėl šalies ateities nesiderės, tačiau dabar, nors amerikiečiai traukiasi pamažu, dalyvauti derybose jau sutinka.
Dėl to, teigia G. Smith, „Afganistanas pirmą kartą per visos kartos gyvenimą priartėjo prie rimtų taikos derybų.“ Pasak jo, tiek Talibanas, tiek Afganistano vyriausybė jau ruošia derybininkų komandas ir derina politines pozicijas, o Europos vyriausybės ruošia vietą deryboms, greičiausiai įvyksiančioms Norvegijoje.
Tačiau problemų gali kilti dėl rugsėjo 28‑ąją suplanuotų Afganistano prezidento rinkimų. Talibanas grasina drumsti ramybę balsavimo punktuose, o kai kurie opozicijos kandidatai kaltina A. Ghani manipuliavimu balsais ir grasina rinkimus boikotuoti. Tačiau daugelis prognozuoja, kad A. Ghani bus išrinktas dar kartą, todėl šis atkakliai stumiasi į priekį.
Afganistano vyriausybė baiminasi, kad prasidėjus rimtoms deryboms dėl taikos (jei jos išties prasidės), Talibanas sieks tempti laiką pateikdamas ekstremalius reikalavimus, pavyzdžiui, prašydamas kardinaliai pakeisti Afganistano konstituciją arba smarkiai apriboti piliečių teises. Teigiama, kad Z. Khalilzad užtikrino Afganistano vadovus, kad Talibano puolimo atveju JAV pasilieka teisę suteikti pagalbą Afganistano karinėms pajėgoms.
Tačiau mažėjant JAV karių skaičiui ir silpstant politikų norui veltis į naujus karinius konfliktus, tai padaryti bus sunku. Rugpjūčio 19 d. prezidentas D. Trumpas pažadėjo, kad net pasitraukus kariams JAV Afganistane paliks „itin rimtas“ žvalgybos pajėgas, taip greičiausiai nustebindamas ne tik Talibaną, bet ir Afganistano vyriausybę. Tačiau likę šnipai greičiausiai daugiausia dėmesio skirtų kovai prieš terorizmą ir tokias grupuotes kaip „Islamo valstybė“, kurios gali siekti sutrukdyti deryboms prisiviliodamos nepatenkintus Talibano narius ir rengdamos daugiau smurtinių atakų. „Mes nekariaujame, – rugpjūčio 29 d. teigė D. Trumpas. – Mes – tik policininkai.“