Interviu su Moldovos prezidente: kaip Sandu šalis bando išlikti, kai iki krentančių bombų – vos vienas žingsnis

Maia Sandu, gležna, švelniai kalbanti, proeuropietiška Moldovos prezidentė, didžiuliuose šalies prezidento rūmuose atrodo tarsi būtų šiek tiek ne savo vietoje. Šie rūmai, kuriuose iš pradžių buvo įsikūrusi Moldovos Aukščiausioji Taryba, buvo pastatyti Sovietų Sąjungos saulėlydžiu, kad pabrėžtų valdžios įtaką antroje mažiausioje iš 15 jos respublikų. Žlugus Sovietų Sąjungai ir Moldovai tapus nepriklausoma valstybe, Rusija parėmė separatistų sukilimą Padniestrėje, daugiausia rusakalbiame regione – per šį konfliktą žuvo iki tūkstančio žmonių. Rusijos kariai tebėra (nelegaliai) atsiskyrusiame krašte, kurio Moldovos vyriausybė nekontroliuoja. Dabar Rusijos bandymai atkurti sovietinę tvarką Ukrainoje grasina įžiebti naują konfliktą Moldovoje, kuri ir taip yra viena skurdžiausių Europos šalių.

Per interviu leidiniui „The Economist“ M. Sandu teigė, kad tai yra pats pavojingiausias momentas Moldovos istorijoje nuo pat jos susikūrimo 1991–1992 metais. Pati aiškiausia grėsmė yra karinė. Rusija pagrasino išplėsti karinius veiksmus iki pat rytinės Moldovos sienos su Ukraina. Balandžio 22 dieną Rusijos generolas Rustamas Minekajevas pareiškė, kad perėmus Pietų Ukrainos kontrolę, atsivertų kelias į Padniestrę, kur, jo teigimu, engiami rusakalbiai gyventojai. Moldovos sostinėje Kišiniove iš karto suskambo pavojaus varpai. „Tai buvo nerimą keliantys žodžiai, kai pamatėme, kas vyksta Ukrainoje“, – sakė M. Sandu.

Po trijų dienų nerimas dar labiau sustiprėjo, kai Tiraspolyje, savavališkai Padniestrės separatistų paskelbtoje sostinėje, sprogimas apgadino Rusijos kontroliuojamą Valstybės saugumo ministeriją.