Iš kairuolės į radikalią konservatorę: „The Economist“ pateikė savo vertinimą – štai kokia ministrė pirmininkė bus Liz Truss

Deklinizmas – slogi baimė dėl Didžiosios Britanijos saulėlydžio – nulėmė šalies pokario politiką. Jis pakurstė Haroldo Macmillano norą įstoti į Europą ir išjudino Margaret Thatcher ekonominę revoliuciją. Ir dabar jis padėjo Liz Truss atsidurti Dauningo gatvėje. Rugsėjo 5 dieną buvo paskelbta, jog L. Truss laimėjo 172 tūkst. Konservatorių partijos narių balsavimą, kad torių lyderio poste pakeistų Borisą Johnsoną; rugsėjo 6 dieną ji skrenda į Balmoralo pilį, atokiąją karalienės Elžbietos rezidenciją Škotijoje, kur bus pakviesta suformuoti vyriausybę.

L. Truss šį konkursą didele dalimi laimėjo dėl to, kad yra linksma, ir šis bruožas sieja ją su B. Johnsonu. Kampanijos metu ji atmesdavo įspėjimus dėl sunkių pasirinkimų, kuriuos skelbė Rishi Sunakas, jos varžovas užsitęsusiame paskutiniame konkurso etape. „Aš nesutinku su šiomis deklinistų kalbomis, – sakė ji. – Tikiu, kad mūsų šalies geriausios dienos dar priešakyje“. Toks optimizmas paliko įspūdį partijos aktyvistams. Kolegos mano, kad jos pozityvumas galėtų patikti ir platesniam elektoratui. „Tai – skatinimo politika (angl. boosterism) be Boriso, – teigė vienas ministrų kabineto narys. – Tai rizikingas lošimas, bet tai gali tapti labai stipriu kokteiliu“.

Jei atrodė, kad B. Johnsono vyriausybę dažnai palaiko tik optimizmas, tai L. Truss žada ne tik saulės šviesą, bet ir turinį. Ji pati save vadina radikale ir, ko gero, yra aistringiausia tetčerizmo tradicijos puoselėtoja, užėmusi šį postą po to, kai pati M. Thatcher prieš 31 metus pasitraukė iš Dauningo gatvės.