650 km į pietryčius nuo Maskvos įsikūrusio nedidelio Rusijos miestelio Penzos kalėjime į kamerą įžengė šeši ar septyni vyrai su kaukėmis. Jie liepė 25 erių kaliniui nusirengti. Tada užkimšo jam burną, pririšo kojas prie suolo ir prijungė prie kojų pirštų laidus. O tada paleido elektros šoką. „Mano raumenys ėmė susitraukinėti, jutau paralyžiuojantį skausmą, – pasakojo jis. – Ėmiau klykti ir daužyti galvą į sieną, bet jie nesiliovė. Dešimt sekundžių atrodė kaip amžinybė.“ Tada kaukėti vyrai ėmė jungti laidus prie jo genitalijų. Persigandęs ir apimtas skausmo vyras pakartojo, ką liepė kankintojai: „Taip, aš gaujos vadas. Taip, mes ruošėme teroro atakas.“
Ši istorija – ne iš ketvirtojo dešimtmečio Sovietų Sąjungos, kai Stalino slaptoji policija NKVD bandydama atskleisti įsivaizduojamus sąmokslus kankino ir nužudė milijonus nekaltų žmonių. Šią istoriją papasakojo Dmitrijus Pchelintsevas – vienas iš 11 vyrų, 2017 m. spalį suimtų Penzoje bei Sankt Peterburge ir apkaltintų suformavus teroristinę grupuotę, skirtą kenkti Vladimiro Putino perrinkimo kampanijai ir kelti chaosą 2018 m. Pasaulio futbolo čempionate. Vasario 10 d. septyni suimtieji nuteisti nuo 6 iki 18 metų įkalinimo kalėjimo stovyklose.
Kaip ir ankstesnių laikų teismai, šis buvo suklastotas. Iš tiesų nebuvo įvykdytas ar planuotas joks teroro aktas. Byla paremta kankinant išgautais prisipažinimais, kurie vėliau teisme paneigti. Pasak prokurorų, šie vyrai „nežinomoje vietovėje pasiūlė neatpažintiems anarchistams prisijungti prie tarpregioninės teroristų organizacijos „Tinklas“, taip siekiant tikslo jėga pakeisti Rusijos konstitucinę santvarką.“ Organizacijos „įstatai“, kuriuos teisme kaip įrodymą pateikė prokurorai, mįslingai atsirado kietuosiuose „teroristų“ kompiuterių diskuose tada, kai kompiuterius atėmė saugos tarnybos.
Pasak žymiausios Rusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Memorial“, nėra jokių įrodymų, kad „Tinklas“ apskritai kada nors egzistavo. Kai kurie tariamos organizacijos nariai iki suėmimo vienas kito net nepažinojo. Juos siejo tik anarchistinės pažiūros, aktyvizmas prieš fašizmą ir potraukis koviniams orinių šautuvų žaidimams – pasak NKVD įpėdinės FSB, taip jie treniravosi atlikti teroro aktus. Tolimame užkampyje gyvenantys ir pinigų bei aukšto statuso neturintys vyrai tapo lengvais taikiniais.
Ši byla (ir kankinimas) – tai liūdnai pagarsėjusios FSB „konstitucinės santvarkos apsaugos ir kovos prieš terorizmą“ dalis. Karti jos ironija išryškėja sužinojus, kad nuosprendis pateiktas tuo pačiu metu, kai Rusijos konstituciją pažeidė pats V. Putinas, kuris ją perrašinėja siekdamas tikslo likti valdžioje neribotą laiką ir nutolinti Rusiją nuo žmogaus teises įtvirtinančių tarptautinių įstatymų ir konvencijų.
Nei negailestingi nuosprendžiai, nei kankinimas Rusijoje ne naujiena. Tačiau, pasak politinio analitiko Kirillo Rogovo, ši byla išsiskiria politine logika. „Putinas perėmė Stalino metodą klastoti bylas tam, kad sukeltų baimę, ypač jaunų žmonių tarpe, bei kriminalizuotų politinį aktyvizmą“, – teigia jis.
„Tinklo“ byla pradėta netrukus po to, kai maždaug 80-yje Rusijos miestų dešimtys tūkstančių jaunuolių patraukė į gatves protestuoti prieš Kremlių ir korupciją. Kremlius atkreipė į juos dėmesį – kad sukeltų baimę, FSB ėmėsi vadinamųjų „profilaktinių“ priemonių. Kitoje panašioje byloje FSB informatoriai ir provokatoriai apkaltino dešimt jaunuolių, tarp jų ir dvi paaugles, dalyvavimu išgalvotos ekstremistų organizacijos „Nauja didybė“ veikloje.
Neaišku, ar tokia taktika protestuotojus atbaidys, ar radikalizuos. Didžiausias skirtumas nuo Stalino laikų – tai visuomenės reakcija į bylas. Rusijos gyventojai socialiniuose tinkluose verda pykčiu. Maskvoje jaunuoliai vienas po kito renkasi prie FSB būstinės įėjimo su protestą išreiškiančiais plakatais. Pasirodė atvirų kolektyvinių laiškų, išreiškiančių paramą suimtiesiems.
Kad būtų veiksmingos, represijos priemonės turi būti arba taip plačiai paplitusios, kad būtų sunku jų išvengti, arba tokios žiaurios, kad sukeltų besipriešinančiųjų siaubą. V. Putino režimas nėra totalitarinis ir negali gyventojų sekti tokiu mastu, kaip Kinija – galbūt dėl to jo metodai tampa vis žiauresni.