Nusižudžius JAV pajėgų nelaisvės išvengti norėjusiam lyderiui, „Islamo valstybėje“ prasidėjo naujas etapas. Kažkada grupuotė valdė milijonus sirų bei irakiečių ir kontroliavo Jungtinės Karalystės dydžio teritoriją. Tačiau dabar beveik visa teritorija prarasta – nepaprastų aukų dėka ją atsikovojo JAV oro pajėgos, sirų karinės grupuotės ir Irako kariai. O dabar grupuotė prarado ir savo lyderį.

Tačiau tai – dar ne pabaiga. Grupuotė ir toliau rengia nedidelius sukilimus Sirijoje ir Irake, vykdo atakas ir norėdami finansuoti operacijas plėšia civilius. Be to, grupuotė plito ir įkūrė provincijų visame pasaulyje. Taigi nors gali būti, kad tokios didelės teritorijos ji niekada nebevaldys, grupuotė vis tiek išlieka grėsminga. Jai susikurti padėjusios sąlygos (korumpuotos, siaurų pažiūrų ir neveiksmingos vyriausybės, valdančios skurdžią ir užmirštą visuomenę) iš dalies net pablogėjo.

A. Baghdadi viešumos nesiekė. 2014 m. iš Mosulo mečetės sakyklos paskelbęs, kad įkuria kalifatą, po to viešumoje vyras nesirodė penkerius metus. Charizma jam nebuvo tokia svarbi, kaip ambicija – juk net ankstesnis „Al‑Qaeda“ lyderis Osama bin Laden manė, kad skelbti kalifatą dar anksti. Pasinaudojęs Sirijos pilietinio karo sukeltu chaosu A. Baghdadi gerokai padidino savo grupuotės įtaką ir pritraukė dešimtis tūkstančių pasekėjų iš viso pasaulio.

Jo mirtis IS sukrės, bet gali būti, kad neilgam. Netrukus pasirodysiančioje knygoje Džordžijos technologijos instituto tyrėja Jenna Jordan peržvelgė daugiau kaip 1 000 atvejų, kai buvo pagauti ar nužudyti teroristinių ar sukilėlių grupuočių lyderiai. Pasak jos, ar grupuotė po tokio įvykio išliks tvirta, priklauso nuo trijų veiksnių: biurokratijos lygmens, gebėjimo pasinaudoti vietos ištekliais ir ideologinio užsidegimo. Šie veiksniai užtikrina, kad grupės misija nebus priklausoma nuo vieno lyderio.

Sirijoje

IS atitinka visus tris minėtus reikalavimus. Jos nariai kruopščiai aprašinėjo savo veiksmus ir perdavė informaciją apie procedūras tarptautinėms grupuotės atšakoms, kad šios jas galėtų taikyti savarankiškai. Nors kaip anksčiau po milijoną dolerių per dieną grupuotė neuždirba, ji vis dar turtinga, be to, didelė tikimybė, kad pasinaudos Sirijos sunitų nepasitenkinimu, kai Donaldui Trumpui išvedus karius vakuumą užpildys nekenčiamos Bashar al-Assad pajėgos. O grupuotės ideologiniai įsitikinimai gyvuoja nepriklausomai nuo A. Baghdadi. Dėl to, pasak J. Jordan, grupuotė „greičiausiai lengvai išsirinks kitą lyderį ir greitai atsigaus“. IS atspari esanti įrodė jau anksčiau – A. Baghdadi lyderiu tapo po to, kai JAV pajėgos 2006 m. ir 2010 m. oro atakose nukovė du prieš jį valdžiusius lyderius.

Kas taps lyderio įpėdiniu, neaišku. Sekėjų naudojamose socialinių tinklų paskyrose grupė apie jo mirtį dar nepaskelbė. Apie daugumą jo leitenantų informacijos nedaug. Tačiau iš kandidatų sąrašo išbraukti galima grupuotės pranešėją Abu al‑Hassan al‑Muhajir – jį atskirame puolime nužudė kitą dieną.

Kad ir kas taptų naujuoju lyderiu, IS planuoja savo pajėgas atkurti – taip galima paaiškinti, kodėl A. Baghdadi žuvo Idlibe, toli nuo buvusių grupuotės teritorijų šiaurės rytų Sirijoje ir vakarų Irake. Teoriškai ši vieta nesaugi – provincijoje dažnai vykdomos sirų ir rusų oro atakos, be to, joje dominuoja anksčiau su „Al-Qaeda“ bendradarbiavusi, tačiau dabar IS priešiška grupuotė „Hayat Tahrir al‑Sham“ (HTS). Tačiau Idlibe įsikūrusi ir „Hurras al‑Din“ – radikalesnė ir vis dar „Al‑Qaeda“ ištikima grupuotė. A. Baghdadi buvo rastas grupuotės kontroliuojamoje teritorijoje, vieno jos lyderių namuose. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad jį priėmęs lyderis buvo priešų agentas, tačiau galimas ir dar vienas paaiškinimas – kad nors 2013 m. IS nuo jos atsiskyrė, A. Baghdadi svarstė vėl bendradarbiauti su „Al‑Qaeda“. Pagerėję dviejų didžiausių pasaulinio teroristinių grupuočių santykiai viso pasaulio kovotojams prieš terorizmą sukeltų daug rūpesčių.

IS gerai įsitvirtinusi ir toli nuo Sirijos bei Irako esančiose teritorijose. Nors nuo 2018 m. jų atakų šiek tiek sumažėjo, grupuotės tarptautinės atšakos vis dar kelia didelę grėsmę. Chorasano provincijos „Islamo valstybės“ atšaka gerai įsitvirtino rytų Afganistane. Nors per keletą pastarųjų metų ji neteko daugiau kaip 50 vyriausiųjų lyderių, 2018 m. ji įvykdė daugiau savižudžių atakų negu Talibanas. Vis stipresnė tampa ir nuo „Boko Haram“ atskilusi šiaurės Nigerijos atšaka. O nuo 2018 m. 11 savižudžių atakų įvykdyta Indonezijoje bei šešios – Filipinuose, įskaitant ir sausį įvykdytą ataką, kurioje nužudyti 23 maldininkai.

D. Trumpas

Turkija baiminasi, kad gali tapti netrukus įvyksiančių atsakomųjų atakų auka. Pavasarį vidaus reikalų ministras teigė, kad IS veikla tapo aktyviausia per trejus pastaruosius metus. „Kuo ilgiau jiems nepavyksta surengti atakų, tuo labiau jie trokšta ką nors daryti“, – teigė vienas saugos pajėgų pareigūnas. Po A. Baghdadi mirties praėjus vos kelioms dienoms suimta daugybė IS palaikančių asmenų, tarp jų ir trys spalio 29 d. per valstybinę šventę Stambule didelę ataką planavę vyrai.

Tačiau A. Baghdadi pražudęs puolimas įvykdytas vos keli kilometrai nuo Turkijos sienos, regione, kuriame pilna Turkijos informantų ir turkų kariuomenės postų. O A. Muhajir buvo rastas Džarabuluse – Turkijos 2016 m. įkurtoje Sirijos „saugioje zonoje“. Prie pat Turkijos rasti IS lyderiai – gėdinga valstybės žvalgybos pajėgų klaida.

Nors D. Trumpas padėkojo Turkijai už pagalbą, pareigūnai Ankaroje apie teištarė keletą abstrakčių frazių. Turkijos kariuomenei artimas asmuo teigia, kad „jokio JAV ir Turkijos žvalgybos ar karinių pajėgų bendradarbiavimo nebuvo“. JAV padėkojo tik norėdama išvengti konflikto su Turkijos kariuomene. JAV komandosai puolė iš 700 km nuo taikinio esančio šiaurės Irako, o ne naudojosi savo oro baze pietų Turkijoje, tad galima spėti, jog dviejų NATO sąjungininkių santykiai gerokai atšalo.

Puolimas įvykdytas praėjus vos kelioms savaitėms nuo tada, kai D. Trumpas paliepė išvesti JAV karius iš šiaurės rytų Sirijos, taip leisdamas Turkijai įsiveržti ir sutriuškinti kartu su JAV kovojusias kurdų vadovaujamas karines grupuotes – Liaudies apsaugos padalinius (YPG). Išvedus JAV karius regioną dabar gali pasidalinti Turkija, Rusija ir B. Assad. Be to, įsakymas atsitraukti sutrikdė ir A. Baghdadi puolimo operaciją, nes šiai įvykdyti reikėjo kurdų pagalbos.

Sirijoje

Nuo tada sprendimas pasitraukti iš dalies atšauktas. Dabar JAV teigia paliksianti karių rytų Sirijoje ir net atsiųsianti tankų, kad nuo IS apsaugotų svarbų pajamų šaltinį – naftos telkinius. Tačiau grupuotė to padaryti dabar vis tiek neturi galimybių, todėl didesnė tikimybė, kad JAV ketina trukdyti B. Assad naudoti savo paties naftą – o toks sprendimas tiek teisiniu, tiek strateginiu požiūriu netikęs.

D. Trumpo valdymas Sirijoje bus prisimenamas ne dėl sėkmingos karinės operacijos, o dėl kilusio chaoso. IS lyderio nukovimo misija sėkmingai įvykdyta dėl to, kad regione buvo JAV karių, kuriuos jis juos nori išvesti; dėl to, kad kovota kartu su sąjungininkais, kuriuos jis menkina; ir dėl to, kad remtasi žvalgybos agentūrų, kurias jis pajuokė, duomenimis. Kai pasirodys A. Baghdadi įpėdinis, gali būti, kad JAV nebus pasiruošusi su juo kovoti.

2019 m. spalio 31 d., jau pasirodžius šiam straipsniui IS programėle „Telegram“ išplatino garso įrašą, kuriame patvirtino, jog A. Baghdadi žuvo ir įvardijo naująjį lyderį ir „kalifą“ – Abu Ibrahim al‑Hashemi al‑Qurashi. Šis asmuo analitikams negirdėtas. Grupuotė taip pat prisiekė atkeršyti Amerikai.