Išslaptinti Brežnevo dienoraščiai: ragino draugauti su amerikiečiais, tikėjo „stebuklingomis“ galiomis ir buvo priklausomas nuo psichotropinių vaistų

Leninas bandė įrodyti, kad šalį gali valdyti ir virėja. Stalinas – kad šalį gali valdyti vienas žmogus. Chruščiovas – kad net klounas gali valdyti šalį, o Brežnevas – kad apskritai šalies galima nevaldyti. Lenino laikais buvo tarsi tunelyje: aplink tamsa, priekyje šviesa. Stalino laikais buvo kaip autobuse: vienas vairuoja, pusė sėdi, o kiti kratosi. Chruščiovo laikais – kaip cirke: vienas kalba, visi juokiasi. Valdant Brežnevui – kaip filmuose: visi laukia seanso pabaigos. (Liaudies posakis).

Siūlė per daug nespausti jų

Iki socialinių tinklų eros dienoraščio įrašai buvo labai asmeninis reikalas, neskirtas kažkieno akiai. O valstybės pirmojo asmens įrašai apskritai buvo paslaptis, užrakinta po septyniais užraktais. Po SSRS generalinio sekretoriaus Brežnevo mirties šie dokumentai pateko į KGB archyvą.

„Jis buvo gana prieštaringas. Kai kur – labai drąsus, kaip, pavyzdžiui, kare, bet kai kur – priešingai, bijojo sušalti kojas", – sakė Rusijos valstybinio šiuolaikinės istorijos archyvo direktoriaus pavaduotojas Michailas Prozumenščikovas.

Anot jo, vienas išskirtinių genseko bruožų – labai aktyviai vedė vadinamuosius darbinius dienoraščius, kurie anksčiau buvo saugomi Kremliaus archyvuose. „Tai nėra „protokolo“ tekstai. Leonidas Iljičius užrašus saugojo, kaip sakoma, asmeniškai sau, nesukdamas galvos dėl jų tikslumo, nuoseklumo ir tvarkingumo. Tai ir pamąstymai, politinės tezės, oficialių įvykių paminėjimai, darbas prie dokumentų, poilsis...“, – mk.ru cituoja archyvo direktoriaus pavaduotojo žodžius.

Jo pastebėjimais, pirmųjų iš aptiktų įrašų data – 1944 metai, kai kariuomenės politinis darbuotojas Brežnevas buvo Užkarpatėje. „Užgorode, Užkarpatės Ukrainoje vykdoma mobilizacija... Komendantas turės nemalonumų, jei nesurinks kariškių ir darbininkų batalionų...“, – rašė būsimasis generalinis sekretorius.