Viduramžiais piligrimai keliaudavo į Ličffildo katedrą aplankyti šventojo Chado kapo – buvo pasakojama, kad jo kaulų dulkės gali išgydyti visokiausias ligas. Šiomis dienomis katedroje galima pamatyti ne ką mažiau stebuklais tikėti skatinantį vaizdą. Susigūžę nuo šalčio, pasirėmę lazdomis ir vaikštynėmis per didžiules arkos formos duris vidun tipena pensininkai. Po nukryžiuotuoju apie 700 jų kasdien paskiepijami nuo covid-19. Pasak parapijos valdytojo pastoriaus Adriano Dorberio, kai kurie jų iš namų išėjo pirmą kartą nuo karantino pradžios kovo mėnesį. „Jiems ateiti čia – didelis pasitikėjimo įrodymas“, – teigia jis.
Jungtinėje Karalystėje skiepų programa pradėta sėkmingai. Svarbiausiai logistinei operacijai nuo Antrojo pasaulio karo paskirtos regbio aikštės, miestelių rotušės, teatrai ir net sikhų šventykla. Iki sausio 19 d. pirmąsias dvi koronaviruso dozes gavo net 4,6 mln. žmonių, o Jungtinė Karalystė pagal paskiepytų gyventojų procentą pasiekė ketvirtąją vietą pasaulyje. Vyriausybė tikisi visiems slaugos namų pacientams, rimtų sveikatos problemų turintiems ir virš 70 ies sulaukusiems žmonėms (t. y., apie 15 mln. gyventojų grupei, kuri sudaro devynis iš dešimties mirusiųjų nuo covid-19) pirmąją skiepų dozę suteikti iki vasario vidurio.
Pasaulinė skiepų programa padės nukamuotoms vyriausybėms visame pasaulyje, tačiau politiniai dividendai kiekvienoje šalyje bus skirtingi. Boriso Johnsono vyriausybei jie gali būti itin dideli. Remiantis „The Economist“ surinktais duomenimis, mirčių skaičius Jungtinėje Karalystėje (apie 129 mirtys 100 000 žmonių) – septintas pagal dydį pasaulyje. Vien sausio 19 d. pranešta apie 1 820 su covid-19 susijusių mirčių. Tai – rekordinis skaičius per vieną dieną, o Jungtinės Karalystės ligoninės vis dar labai perpildytos.
Iš dalies dėl to kalta vyriausybė, kuri neskubėjo reaguoti į covid-19 keliamą grėsmę, įvesti karantiną ir gauti apsauginių priemonių sveikatos apsaugos darbuotojams. Iš pradžių paskelbtas planas leisti šeimoms susiburti per Kalėdas pietų Anglijoje atšauktas iki švenčių likus šešioms dienoms. Konservatorių partijos parlamentarai pavargo ginti sprendimus, kurių netrukus atsisakoma, ir ėmė dvejoti, ar B. Johnsonas tinkamas ministro pirmininko pareigoms. Nesvyruojantis leiboristų lyderis Keiras Starmeris ėmė atrodyti kaip stiprus galimas varžovas.
Dabar Torių partija tikisi, kad skiepų programa padės atgauti pasitikėjimą B. Johnsono lyderyste. Programa pasižymėjo tuo, ko trūko kitiems vyriausybėms veiksmams – planavimu iš anksto. Darbo grupė įsigyti skiepams ir finansuoti jų programai buvo sukurta balandį, o Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) skiepų padalijimo planus kūrė visą rudenį. Planai buvo paremti ne buvusio B. Johnsono padėjėjo Dominico Cummingso mėgstamais Silicio slėnio įkvėptais ambicingais projektais, o laiko išbandytu šeimos gydytojų tinklu. Sausio 16 d. tyrimų įmonės „Opinium“ paskelbtais duomenimis, vyriausybės vykdoma skiepų programa buvo patenkinti 47 proc. rinkėjų, o nepatenkinti – 23 proc. Paklausus apie kovą su pandemija, patenkinti buvo 30 proc., o nepatenkinti – net 51 proc. „Kai tiek kartų pradėta ir netrukus nustota vykdyti daugybę neveiksmingų priemonių, keista, kad viskas einasi taip gerai“, – teigia vienas įtakingas Konservatorių partijos narys.
Sėkminga skiepų programa nuramintų ir prieš karantiną protestuojančius Konservatorių partijos narius, kurių apribojimams užsitęsus vis daugėjo. Jie tikino, kad artimiausiu metu nebus sukurti jokie skiepai, tad Jungtinei Karalystei reikės išmokti „sugyventi su virusu“, kol pamažu išsivystys kolektyvinis imunitetas. Tačiau dabar šis argumentas nebegalioja – praeitą savaitę Jungtinėje Karalystėje kiekvienam naujai užsikrėtusiam gyventojui teko šeši paskiepyti gyventojai. Vienas parlamento maištininkas sutinka, kad B. Johnsono maldavimas pakentėti, kol atvyks „kavalerija“, pasirodė pagrįstas.
Daugeliui Torių partijos parlamentarų skiepai turi malonų šalutinį poveikį – patvirtina jų politinius įsitikinimus. Vienas iš jų – „Brexit“. Skiepai suteikė intelektualinio nuoseklumo projektui, kuris po ketverių metų derybų ėmė rodytis vis labiau chaotiškas ir ekscentriškas. Jungtinė Karalystė pralenkė kaimynus: sausio 18 d. joje šimtui gyventojų teko 7 skiepų dozės – didžiausias kiekis Europoje. Italijoje šimtui žmonių teko tik 2 dozės, Vokietijoje – 1,5, o Prancūzijoje – 0,7. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad Jungtinė Karalystė nusprendė pasitraukti iš ES skiepų įsigijimo programos ir greičiau negu Europos reguliavimo agentūra suteikti leidimą naudoti skiepus. Taip Jungtinė Karalystė galėjo įsigyti daugiau skiepų ir pradėti skiepijimo programą anksčiau už ES. Žinoma, taip elgtis būtų buvę teisėta ir nepasitraukus iš Europos Sąjungos, bet po „Brexit“ tai padaryti buvo lengviau politiškai.
„Brexit“ šalininkai mano, kad taip įrodyta, jog jų argumentas, kad greitis bus svarbesnis už prieigą prie didelės rinkos, buvo teisingas. „Visad kartojau, kad tarsi atrakinsime ant Jungtinės Karalystės kojų uždėtas grandines“, – teigia Ličfildo atstovas parlamente Michaelis Fabricantas. Atsargesni parlamento nariai, kurie baiminosi, kad be ES ekosistemos susilpnės valstybinė Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra (MHRA), dabar jaučiasi ramiau. B. Johnsonas nori, kad po „Brexit“ Jungtinė Karalystė garsėtų moksliniais tyrimais; tai padaryti padės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurti skiepai.
Antrasis malonus šalutinis poveikis – tai Jungtinės Karalystės sąjungos padėtis. Šešis mėnesius apklausos rodė, kad didelė dauguma gyventojų palaiko Škotijos nepriklausomybę. Kadangi Škotijos vyriausybė pati atsakinga už regiono sveikatos apsaugos politiką, ji perėmė kasdienes kovos su pandemija užduotis, tad ėmė atrodyti nebe kaip miestelio taryba, o kaip savarankiška valstybė. B. Johnsonas ir „Brexit“ buvo labai nepopuliarūs, tad Jungtinės Karalystės vyriausybei buvo sunku rasti argumentų, kodėl sąjungą būtina išsaugoti. Tačiau dabar vyriausybė mano, kad visai sąjungai nupirkti skiepai įrodo „sąjungos galią“ ir pabrėžia, jog Škotijai atsiskirti būtų rizikinga.
Tačiau skiepų programa politiškai netvirta. Ji vykdoma netolygiai, kai kurie regionai pirmauja, o kai kurie atsilieka. Skiepų trūksta. Gerai informuoti stebėtojai mano, kad pasiekti vasario vidurio tikslus bus sunku. „Viskas turėtų būti gerai – jei nuo šiol iš kiekvieno butelio pavyks sukrapštyti po šeštą dozę“, – teigia vienas jų. Be to, gali pasirodyti, kad skiepai ne taip gerai saugo nuo naujų viruso atmainų.
Net jei vasario vidurio tikslą pasiekti pavyks, B. Johnsonui reikės kovoti su savo partija dėl to, kada pradėti švelninti esamas karantino priemones. Jo kabinetas teigia, kad priemonių švelninimas priklausys nuo to, kiek bus naujų užsikrėtusiųjų ir nuo to, ar ligoninės bus apkrautos, tačiau daugelis parlamentarų nori, kad apribojimai būtų panaikinti iškart, ir tikina, kad uždarius barus ir parduotuves į darbo rinką negalės patekti visa karta. Dalis jau protestuoja prieš apribojimus, kuriuos gali prireikti įvesti, jei dar viena viruso banga ateis kitą žiemą. Jie taip pat norėtų, kad gegužę įvyktų numatyti vietos savivaldybių ir merų rinkimai.
Partijoje ginčijamasi ir dėl pinigų. Konservatoriai nesutaria, kaip nutraukti paramą nukentėjusioms įmonėms ir šeimoms. Nauji neturtingų regionų parlamentarai nepatenkinti planu nutraukti kassavaitinę papildomą 20 svarų išmoką. Tačiau, kaip teigia vienas parlamentaras, sėkminga skiepų programa labai padėtų atgaivinti B. Johnsono administraciją. „Tada galėtume pažiūrėti rinkėjams į akis ir pasakyti: šis žmogus padėjo mums pasiekti tai, ko reikėjo“, – teigia jis.