2018-aisiais JAV su dar 15 valstybių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Maskvos padalinį ragino įsteigti specialų patikros organą dėl LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių) teisių pažeidimų Čečėnijoje. 2019-ųjų vasarį Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto septyni ekspertai iš JAV, Latvijos„ Prancūzijos, Kosta Rikos, Šveicarijos, Kroatijos pasirašė kreipimąsi į Rusijos vyriausybę dėl LGBT persekiojimo Čečėnijoje.
Tų pačių metų gegužę Amerika įvedė sankcijas respublikoje dislokuotam specialios paskirties daliniui „Terek“ bei penkiems Rusijos piliečiams kaip prisidėjusiems prie neteisėtų susidorojimų bei kankinimų. Čečėnijos lyderis savo interneto socialinio tinklo paskyroje į tai didžiūniškai reagavo, jog jei jau Amerikoje aukščiausiu lygiu svarstomas „Terek“ ir jo vado Abuzaido Vismuradovo (R.Kadyrovo apsauginis, BBC Rusijos tarnybos duomenimis, vienas iš trijų artimiausių jo bendražygių greta Adamo Delimchanovo ir Magomedo Daudovo) klausimas, JAV dalinio prisibijo. Ir pavadino „Terek“ vienu geriausių antiteroristinių dalinių.
Skamba kaip anekdotas, kai R.Kadyrovas eilinį kartą gavęs sankcijas Rusijos valstybiniame televizijos kanale „Rossia 1“ liepos 26-ąją skelbia nusipelnęs Nobelio taikos premijos už pergalę prieš terorizmą Čečėnijoje. Arba kai iš kažkokio pusrūsio pozuodamas su dviem kulkosvaidžiais kviečia JAV valstybės sekretorių Mikeą Pompeo atvykti „išsiaiškinti“ ir skelbia įvedęs šiam sankcijas iki sąskaitų išaldymo imtinai. Ar kai piktinasi dėl sankcijų šeimynykščiams, juk „žmona nieku nelenda, į jokią politiką“.
Kita vertus, Aišat Kadyrovos valdomi mados namai „Firdaws“ vasarį pirmą kartą po Grozno, Maskvos ir Dubajaus rodė savo suknias Paryžiuje, prezentacijoje apsilankiusi BBC korespondentė įsitikino, kad dauguma svečių apie politiką nieko nežinojo arba nenorėjo žinoti. Kadangi JAV ragina šalis sąjungininkes dėtis prie sankcijų, aplinkybėms susiklosčius „Firdaws“ pasirodymai Vakarų pusėje Pryžiumi gali ir baigtis arba nusikelti neribotam laikui.
Anekdotai baigiasi, kai/jei gauname žinoti apie realius Čečėnijos lyderio bei jo pareigūnų žygius namie ir svetur. Ir tarptautinė žiniasklaida sekė istoriją apie birželio 12-osios vakare Gudermese negyvą rastą 23-ejų iš Arguno kilusią Madiną Umajevą, velionė skubiai, neatlikus teismo medicininės ekspertizės, palaidota tą pačią naktį. Moters artimieji iš pradžių nužudymu apkaltino vyrą bei anytą. Vyro šeima aiškino moterį mirus dėl epilepsijos priepuolio ir apskundė „paskalų nešiotojus“ Žmogaus teisių tarybos prie Čečnijos prezidento narei Hedai Saratovai, ši savo „Instagram“ paskyroje apkaltino žmogžudystės versijos šalininkus privedus iki priešmirtinės būklės Madinos motiną.
Istorija netruko apaugti makabriškomis detalėmis, esą velionė palaidota dar gyva, nes neatlikta medicininė apžiūra. Galų gale jos motina atsiprašė Čečėnijos lyderio ir žento šeimos, šis iš R.Kadyrovo fondo gavo naują namą. Čečnijoje po šio įvykio psichologams bei socialinių tarnybų darbuotojams uždrausta bendrauti su spauda smurto šeimose tema, draudimo paisoma, nes žmonės bijo ne tik netekti darbo, bet ir sukelti grėsmę šeimoms. Kaip anonimiškumo pagrindais vis dėlto išsitarė vienas psichologas, Čečėnijoje smurto šeimose tiesiog neturi būti.
Frazė raktinė, tariant ciniškai, visiems gyvenimo atvejams. Ne vienintelė LGBT tema Rusijoje aktyviausiai užsiimančio dienraščio „Novaya gazeta“ liudyta istorija, kaip 2018 metų liepą Peterburge mėgintas pagrobti dvidešimtmetis Čečėnijos gyventojas Zelimchanas Achmadovas, ten slapstęsis nuo giminių bei čečėnų teisėsaugininkų dėl įtarimų homoseksualumu. Gimtinėje vaikiną nuolat sulaikydavo ir mušdavo, reikalaudami draugų kontaktų bei pinigų. Galų gale policininkai tėvams paskelbė, jog Zelimchanas gėjus, pasak jaunuolio, po to giminė spaudė jį atlikti „garbės žmogžudystę“.
Kaip nurodoma organizacijos „Rusijos LGBT tinklas“ bei „Novaya gazeta“ specialios korespondentės Jelenos Milašinos 2017-ųjų liepą paskelbtoje ataskaitoje, homoseksualai Čečėnijoje persekioti seniai, bet jei anksčiau pagrindiniu tuo užsiimančiųjų tikslu buvo siekis pasipelnyti (išpirkos sumos svyravo tarp 20 tūkstančių ir milijono rublių), 2016-ųjų gruodį stojo „naujas etapas“, homo ir biseksualių vyrų masinė medžioklė. Iki 2017 metų kovo pagalbos į „Rusijos LGBT tinklą“ kreipėsi 130 žmonių, 64 išvyko iš Čečėnijos, trečdaliui jų teko pereiti kankinimus, 30 paliko ir Rusiją, paprašę prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES), Šiaurės arba Lotynų Amerikoje.
Liepos 23 dieną V.Putinas suteikė R.Kadyrovui armijos generolo majoro laipsnį. Iki tol šis puikavosi 2009-aisiais suteiktomis policijos generolo majoro regalijomis, taip pat pelnė Rusijos Federacijos Didvyrio vardą, apdovanotas ordinais „Už nuopelnus Tėvynei“, „Už drąsą“, Garbės ordinu. Apie laipsnį internete informavo pats nominantas, nurodęs, jog įsakymą telefonu asmeniškai perskaitė pats Rusijos prezidentas, tai ypač aukštas įvertinimas, tad žinią jis išklausęs atiduodamas pagarbą.
Dienraščiui „Komsomolskaya pravda“ komentuodamas laipsnio suteikimą karinis ekspertas Igoris Korotčenko pastebėjo, jog iki generolo paprastai ištarnaujama metų skaičiumi arba laipsnis suteikiamas už ypatingus nuopelnus. R.Kadyrovo indėlis į kovą su terorizmu bei Maskvos įtakos tvirtinimą Šiaurės Kaukaze esąs neabejotinas ir įvertintinas. Panašiai galvoja nominantas, internete pažymėjęs, kad visada sakęs ir galįs pakartoti esąs ištikimas Rusijos prezidento pėstininkas, pasirengęs vykdyti jo bet kokio sudėtingumo įsakymus bet kuriame kontinente. Tam Čečėnijoje yra viskas – valia, ryžtas, pasirengimas, technika.
Kai taip, apie „pėstininko“ metodus „bet kuriame kontinente“. Liepos 28-ąją Achmato Kadyrovo (2004 metų gegužės 9-ąją Grozne susprogdintas dabartinio Čečėnijos lyderio tėvas) vardo policijos specialios paskirties pulko vadas Zamidas Čamajevas su gimimo diena sveikindamas pavaldinį leitenantą, išsitarė apie šio žygius už respublikos ribų. Kai į interneto socialinį tinklą „Instagram“ įkėlęs šio foto sulaukė komentatorių klausimo, iš kur tiek medalių, vadas (tikriausiai ne be pasididžiavimo) paaiškino: už tarnybą Ukrainoje, Libijoje, Sirijoje, Pietų Osetijoje. Oficialiai Rusija konfliktuose šiuose regionuose (išskyrus Siriją) nedalyvauja, tiesa, R.Kadyrovas 2015-aisiais pripažino čečėnų savanorių vaidmenį konflikte Ukrainos rytuose separatistinių Donecko ir Luhansko „respublikų“ pusėje, bet tada visi esą jau buvo grįžę į Čečėniją.
Vienos priemiestyje liepos 4-ąją šūviu į galvą užmuštas išeivis iš Čečėnijos Mamichanas Umarovas, žinomas kaip R.Kadyrovą ir jo aplinką kritikavęs interneto dinoraštininkas „Anzoras iš Vienos“. Prieš keletą metų jis paviešino informaciją apie trijų užsakomųjų žmogžudysčių rengimą Ukrainoje, paskelbęs įrašus, kuriuose svarstoma „užsakymų“ kaina. Austrų policija sulaikė išeivius iš Čečėnijos Sarali Achatjevą ir Salmaną Magamadovą, pareigūnų vertinimu, tai politinė žmogžudystė, atkreiptinas dėmesys, jog M.Umarovą policija paskutiniu metu saugojo.
Tai antra garsi čečėno žmogžudystė Austrijoje – 2009 metų sausio 13-ąją jos sostinėje nužudytas buvęs R.Kadyrovo apsauginis Umaras Israilovas, prieš tai skunde Europos Žmogaus Teisių Teismui apkaltinęs Čečėnijos prezidentą ne tik neteisėtu jo sulaikymu 2003-aisiais, bet ir asmeniškai kankinus jį elektros srove, reikalaujant stoti į A.Kadyrovo vardo būrį (tas pats „Terek“). Skunde jis taip pat smulkiai aprašė smurtą slaptuose kalėjimuose Čečėnijoje. 2011 metais Austrijos teismas už U.Israilovo nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteisė iš Čečėnijos kilusį Ottą Kaltenbrunerį (čečėniška pavardė pakeista, kai šis gavo leidimą gyventi Austrijoje).
Sociologo, Šiaurės Kaukazo specialisto Deniso Sokolovo vertinimu, ši informacija – labai prasti signalai ES teisėsaugininkams, išeitų, laikas nuo laiko jie nesugeba užtikrinti politinių pabėgėlių saugumo savo teritorijoje.
2014 metais ukrainiečių politikas Igoris Mosijčiukas prieš televizijos kameras sušaudė R.Kadyrovo portretą, į ką šis reagavo pastaba, esą I.Mosijčiukas tiek visiems įkyrėjęs, kad jį užsinorėta pašalinti, paskui apkaltinti jį, R.Kadyrovą. 2017 metų spalio 25-ąją į ukrainiečių politiką pasikėsinta, sprogus motoroleriui žuvo politiko apsaugininkas ir atsitiktinai toje vietoje buvęs milicijos atsargos papulkininkis. I.Mosijčiukas sužeistas. Tų pačių metų spalio 30 dieną savo mašinoje užpulti Ukrainos pusėje Donbase kovojančio bataliono vadas, nenumaldomas ir R.Kadyrovo, ir V.Putino oponentas Adamas Osmajevas su žmona Amina Okujeva. Vyras sužeistas, žmona žuvo.
Šį vasarį Švedijoje pasikėsinta į čečėną interneto dienoraštininką Tumso Abdurachmanovą, bet jis sugebėjo užpuoliką neutralizuoti ir perduoti policijai. Irgi vasarį šiaurės Prancūzijoje, Lilyje, su 135 sužeidimais peiliu rastas negyvas čečėnas interneto dienoraštininkas Imranas Alijevas. Vietos prokuratūra įtaria neįvardytą Čečėnijoje gyvenantį Rusijos pilietį.
2019-aisiais R.Kadyrovas Čečėnijos televizijos „Groznyj“ tiesioginiame eteryje apie jį internete įžeidinėjančius pasakė, kad net jei bus pažeisti visi pasaulio įstatymai, negalima palikti žmonių, kurie užgauna garbę. Ir prisiekė šventuoju Koranu, kad jie nebus palikti.
Pasak D.Sokolovo, mažiausiai kelios dešimtys tūkstančių ES gyvenančių čečėnų kasmet lanko artimuosius tėvynėje, siunčia jiems pinigus. Dauguma tėvynėje likusiųjų nevalingai yra tapę įkaitais, R.Kadyrovas ir rusų specialiosios tarnybos jau dešimtmetį gana sėkmingai kontroliuoja čečėnų diasporą Europoje per kriminalines struktūras bei spaudimą giminei. Čečėnijos režimas disponuoja pakankama agentūra tokiose šalyse kaip Austrija, Prancūzija, Belgija, Vokietija. Dalis jos atstovų pasirengę vykdyti bet kokį „rytų kuratorių“ uždavinį iš baimės arba už pinigus. Diaspora išsibarsčiusi milžiniškoje teritorijoje, tai gerokai komplikuoja Vakarų specialiųjų tarnybų darbą, mėginant perprasti gana uždarų čečėnų bendruomenių Europoje gyvenimą. Vykdytoju gali tapti bet kas, žmonės neretai tiesiog neturi kitos išeities kaip paklusti. Čia minėti S.Achatjevas persikrautė į Europą 2002-aisiais, S.Magamadovas – 2004 metais, abu gavo pabėgėlių statusą, apie jų kokius nors ryšius su Čečėnijos valdžia informacijos nebuvo.
2000 metais netekęs tėvo (nužudytas, kai sūnui buvo 14 metų) Mansuras Sadulajevas interviu „Svoboda.org“ (2019 08 03) savo Švedijoje įsteigtą organizaciją VAYFOND įvardijo vienintele, kuri atvirai padeda V.Putino ir R.Kadyrovo persekiojamiems pabėgėliams. Tos pagalbos turinys – informacijos rinkimas ir sklaida apie Čečėnijos specialiųjų tarnybų pagrobtus žmones, teisinė pagalba čečėnams, kuriuos pagal Rusijos užklausas mėgina deportuoti iš ES. Irgi svarbi veiklos kryptis – Senajame Žemyne nusėdusių vadinamųjų „eurokadyrovininkų“ demaskavimas, pasirodo, tokių randasi. Pavyzdžiu M.Sadulajevas nurodė Hamburge gyvenantį sportininką Timurą Dugazajevą, kuris su bendraminčiais palaiko R.Kadyrovą, dalyvauja atitinkamose akcijose, pavyzdžiui, gegužės 9-ąją Berlyne su Rusijos bei Čečėnijos vėliavomis.
2016-aisiais R.Kadyrovas per televiziją kreipėsi į tautiečius opozicionierius ES: „Po dešimties, penkerių metų, kai susivoksite arba kai jus išvys iš Europos ir nebus kur eiti, mes pareikalausime atsakomybės už kiekvieną jūsų žodį. Žinau visus jaunimo interneto puslapiuos Europoje, viską, kas ten rašoma, mes fiksuojame. Žinome kiekvieno jūsų duomenis (...) Todėl nekenkite patys sau“.
Be abejo, sunkiausia interneto dienoraštininkams tėvynėje – Adamui Dikajevui iš Avturų kaimo pasišaipius iš Čečėnijos lyderio, kai šis paskelbė treniruojąsis pagal dainą „Mano geriausias draugas – tai prezidentas V.Putinas“, paauglys buvo surastas ir priverstas be kelnių bėgti pagal tą patį opusą. „Supratau, jog esu niekas. Nuo tada V.Putinas – mano tėvas, senelis ir caras.“ – vaizdo kreipimesi vėliau prisipažino Adamas. M.Sadulajevas su draugais Austrijoje 2015-ųjų gruodį surengė paramos A.Dikajevui akciją, reakcijos ilgai laukti nereikėjo – austrų pareigūnai po mėnesio jį informavo gavę informacijos, jog yra R.Kadyrovo „užsakytas“, tad dėl visa ko perkėlė į kitą butą su apsauga.
Komentuodamas žiniasklaidoje „budinčią“ čečėnų mafijos temą, M.Sadulajevas sutiko, kad nusikaltėlių yra, tik pridėdamas išlygą, jog save ir šeimą gelbėjantis į Europą persikraustęs žmogus, kuriam visi keliai į tėvynę uždaryti, nė už ką nerizikuos artimaisiais ir nesiims nusikaltimų, kad būtų deportuotas. Nusikalsta pirmiausia iš tiesų nebeturintys ko prarasti, apie kuriuos minėjo D.Sokolovas. Beje, pamėginus dabar rasti VAYFOND lokacijas internete, atsakymas buvo – tokių puslapių nėra. Taigi neaišku, kaip dabar su šia organizacij