Kai lėktuvai iš dangaus krenta dėl pilotų kaltės: priminė Lietuvoje buvusius tragiškus įvykius, pareikalavusius gyvybių

Kodėl dūžta lėktuvai? Tokiu sparnuotu (tikrąja to žodžio prasme) retoriniu klausimu galima būtų pavadinti šį tekstą – tekstą, šiek tiek susijusį su pastarąjį mėnesį vienoje prieš civilizaciją kovojančioje Rytų valstybėje nutikusiais įvykiais, kada kariniai lėktuvai dusyk rėžėsi į gyvenamuosius namus. Tiesa, šis tekstas – ne apie šių dienų aktualijas. Prieš šešias dešimtis metų sovietų okupuotos Lietuvos padangę periodiškai skrodė įvairiausi lėktuvai: nuo paprasčiausių civilinių iki sudėtingiausių karinių. Ir nors kaip aksioma yra žinomas faktas, jog aviacijoje brangiausi dalykai yra paruoštas personalas ir technika, tačiau pora praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje–septintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje nutikusių lėktuvų katastrofų – nors ir nestambių, tačiau kainavusių gyvybių – verčia susimąstyti.

Įvykiai, kuriuose dėl pilotų, atrodytų, turinčių elgtis profesionaliai, nusikalstamo aplaidumo žūdavo niekuo dėti žmonės ir sudegdavo brangi technika, leidžia mums kelti klausimą: kas skiria bebaimę drąsą ir profesionalumą nuo kvailumo ir aplaidumo?

Nelaimė Vilniaus oro uoste

1959 m. gruodžio 17 d. Vilniaus oro uoste įvyko nelaimė, galėjusi baigtis ir dar skaudžiau: kildamas sudužo keleivinis lėktuvas „Li-2“, turėjęs skristi iš Vilniaus į Leningradą (dabartinis Sankt Peterburgas) su tarpiniu sustojimu Rygoje.