Kapitono pabėgimas iš SSRS virto jo šeimos tragedija: neapsikentęs neteisybės, bandė atskleisti sovietų nusikaltimus

1983 m. Londone pasirodė buvusio Rygos gyventojo Vladilio Lisenkos knyga „Crime Against the World: Memoirs of a Russian Sea Captain“. Tada Rygoje esančiame Valstybės saugumo komiteto archyve buvo laikomas dvigubai storesnis tomas – V. Lisenkos pabėgimo į Švediją baudžiamoji byla. Jis buvo vienas iš nedaugelio Latvijos TSR prekybos laivyno jūreivių, kuriems pavyko pabėgti į Vakarus. Beje, bėglys buvo kapitonas, ne eilinis jūreivis. Pasiekęs Švediją, V. Lisenka dėjo visas pastangas, kad nušviestų nusikalstamus metodus, paplitusius sovietiniame žvejybos laivyne, ir jo atskleista informacija labai nervino tuometinę valdžią.

Portalas „Delfi“, remdamasis V. Lisenkos atsiminimais ir jo baudžiamosios bylos medžiaga, pasakoja, kaip sovietiniam jūreiviui pavyko pasprukti ir kokią tragediją dėl to teko išgyventi jo šeimai.

„Mano vardas – Vladilis Kirilovičius Lisenka. Gimiau 1926 m. Vladivostoke rusų darbininkų šeimoje,“ – memuaruose rašė jūreivis. 1941 m., kai jam buvo 15-a, pradėjo dirbti sovietiniame prekybos laivyne, nes trūko jūreivių – juos ėmė į karinius laivus. Iki 1945 m. V. Lisenka dirbo laivuose, gabenančiuose krovinius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Sovietų Sąjungą, daugiausia, karinę pagalbą. Antrojo pasaulinio karo metu jis taip pat spėjo paplaukioti Amerikoje pastatytais laivais, kurie jam padarė neišdildomą įspūdį, juk, palyginti su rusiškais, amerikietiški buvo gerokai patogesni ir greitesni.

1945 m. rugpjūčio mėnesį V. Lisenka tarnavo Raudonojoje armijoje desantininku ir spėjo pakariauti Mandžiūrijoje su japonais, netgi gavo keletą apdovanojimų. Po karo įgijo laivų statytojo konstruktoriaus išsilavinimą ir dirbo tiek Sovietų Rusijos, tiek Ukrainos laivų statyklose. Visgi gyvenimas krante jam pasirodė pernelyg nuobodus, todėl V. Lisenka išvyko į Murmanską, kur įsidarbino žvejybos laivyne ir galiausiai tapo tralerio kapitonu.