Karas viską pakeitė: kaip Baltijos šalyse sprendžiamas mokymo rusų kalba klausimas – kai kur sprendimai radikalūs

Rusijos karas Ukrainoje suveikė kaip tiksinti bomba, nuo kurios priklauso švietimo rusų kalba Baltijos šalyse likimas. Kuo didesnis procentas šalies gyventojų – rusakalbiai, tuo greičiau priimami sprendimai perorientuoti tautinių mažumų mokyklas ir darželius į švietimą valstybine kalba. Pagal šią tendenciją lyderiauja Latvija: nuo 2025-ųjų rusų kalbą šalyje ketinama palikti tik kaip fakultatyvinę, pasirinktinai siūlomą discipliną. Portalo „Delfi“ žurnalistai nutarė palyginti trijų Baltijos šalių mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų nusistatytas kryptis, susijusias su rusų kalbos traktavimu.

Prieš porą metų Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid didžiuodamasi kalbėjo apie tai, kad jos anūkai lanko rusų vaikų darželį: „Taip yra todėl, kad mūsų šeimoje vienos kalbos mokėjimas, kai vaikui septyneri, laikomas neracionaliu švaistymu. Dar vaikystėje būtina išmokti bent vieną, o dar geriau – dvi, kalbas.“ Šalyje veikusios rusų mokyklos ir gimnazijos tuo metu jautėsi gana ramiai. Lietuvos mokyklose rusų kalba buvo viena populiariausių ar net vienintelė antroji užsienio kalba. Rusų, kaip antrą užsienio kalbą, rinkosi trečdalis Latvijos moksleivių. Per centralizuotai vykdomus šios disciplinos egzaminus jų gautų balų vidurkis buvo pats aukščiausias – siekė 77,7 proc. Palyginimo dėlei galima pasakyti, kad latvių kalbos egzamino balų vidurkis – 52,2 proc.

Per kelis Rusijos karo prieš Ukrainą mėnesius rusų kalbos pozicijos Baltijos šalyse gerokai susilpnėjo.