Kas sakė, kad monarchijos čia nėra: Europos Sąjungoje kiekvienas lyderis tampa karaliumi

Per visą Europos istorijos laikotarpį karūnacijos procesai įgydavo pačių įvairiausių formų. Ispanijos karaliai gaudavo auksinį obuolį. Prancūzijos karaliai Reimse būdavo apipilami pašventintais aliejais iš Šventosios ampulės. Napoleonas pasirinko šio atvejo variaciją, nutaręs popiežiaus akivaizdoje susitepti aliejais ir karūnuotis. Viduramžių Lenkijoje būsimiesiems karaliams tekdavo ištverti varginantį spektaklį – pas juos didžiosios dienos rytą į miegamąjį atvykdavo arkivyskupas su visa procesija.

Kiekvieną kartą, kai 27 ES lyderiai susirenka į Europos Vadovų Tarybą, aukščiausią klubo instituciją – taip, kaip spalio 21 d., kai prasidėjo dviejų dienų trukmės viršūnių susitikimas – vyksta kitokio pobūdžio karūnacijos.

„Europos“ pastatui – stikliniam kubui, kurio viduje yra susitikimams skirta švytinti ovali figūra, praminta „kosminiu kiaušiniu“ – Reimso katedros pompastiškumo gal ir stinga. Tačiau kai šalių prezidentai ar premjerai įžengia į šią ovalo formos pastato dalį, jie tampa išrinktais monarchais. Tada kelias valandas kiekvienas lyderis elgiasi taip, kad nenutoltų nuo rojalistinio įsitikinimo: l’état, c’est moi (valstybė – tai aš). 27 šalių vyriausybės susitraukia iki 27 asmenų.