Kasmet šią kelio traumą patiria 2 mln. žmonių: net ir sugijus, po 15–20 metų susiduriama su artrito problema

COVID-19 pandemijai rimstant ir atletams visame pasaulyje vis aktyviau grįžtant į treniruočių ir varžybų režimą, aiškėja nauji duomenys apie vieną pavojingiausių traumų, su kuria tenka susidurti profesionaliems sportininkams. Priekinis kryžminis raištis – vienas iš keturių kelį laikančių raiščių. Kasmet šio raiščio plyšimą – vieną labiausiai imobilizuojančių traumų – patiria 2 mln. pasaulio gyventojų, o operacijos ir reabilitacija kiekvienais metais kainuoja milijardus JAV dolerių. Vis daugiau sužinoma apie tai, kokia ši trauma yra žalojanti ir, tuo pačiu, aiškėja galimi būdai jos išvengti.

Gydytojai visada buvo linkę vertinti priekinio kryžminio raiščio plyšimus kaip rimtą traumą, tačiau manyta, kad sportininkai gali ir vėl dalyvauti varžybose praėjus šešiems mėnesiams po atliktos operacijos. Anot gydytojos ortopedės Elizabeth Gardner iš Jeilio universiteto, labiau realistiškas yra nuo devynių mėnesių ir metų trunkantis gydymo periodas. Tenka pripažinti, kad toks laikotarpis – rimtas iššūkis atleto karjerai. Deja, net ir atlikta operacija dar nėra pasveikimo garantas, nes pakartotinio plyšimo tikimybė siekia net 20 proc.

„Skaičiai kur kas didesni, nei galima būtų tikėtis iš operacijos, kurią, kaip manome, atliekame tikrai gerai ir kurią esame gerai išstudijavę“, - pripažino gydytoja. Lyg to dar būtų maža, neseniai atlikti tyrimai rodo, kad apie tris ketvirtadalius asmenų, patiriančių priekinio kryžminio raiščio plyšimą, po 15-20 metų susiduria su artrito problema.