Suimtas vyras buvo sumuštas, o vėliau serbų teisme nuteistas už terorizmą ir nubaustas 15 metų kalėjimo. Nors manė, kad gyvas iš kalėjimo nebeišeis, pašalinus serbų vadovą Slobodan Milosevic 2001 m. jis buvo paleistas.
Laisvėje jis rado nuo serbų karių išsivadavusį, tačiau į aklavietę patekusį Kosovą, todėl dabar teigia išėjęs „iš serbų kalėjimo į tarptautinę ligoninę“. 2008 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo Serbijos ši strategiškai svarbi šalis atsidūrė Rusijos, Europos Sąjungos, Kinijos ir Turkijos kovos dėl įtakos Balkanams centre.
A. Kurti partijai laimėjus šį mėnesį vykusius preliminarius rinkimus, išskirtinius ilgus plaukus ir flanelinius marškinius į tvarkingą kostiumą ir išlygintus baltus marškinius iškeitusiam moksliukiškos išvaizdos IT inžinieriui teks užduotis pakeisti 1,9 mln. gyventojų turinčios tautos gyvenimą.
A. Kurti gali tapti ministru pirmininku, o tada jo pirmoji užduotis būtų suformuoti vyriausybę. Paskui jam reikėtų pradėti gerinti santykius su Serbija – toks pagrindinis ES iškeltas reikalavimas norint pradėti derybas dėl įstojimo į sąjungą. Tačiau jis – prieštaringas kandidatas.
Nepailstamai kovodamas prieš korupciją jis organizavo protestus prieš tarptautinius administratorius, prižiūrėjusius karo nusiaubto Kosovo transformaciją į jauną demokratišką valstybę. 2007 m. susirėmus su Jungtinių Tautų policija du jo valdomos albanų partijos aktyvistai žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti. Pats 44‑erių A. Kurti buvo suimtas ir sulaikytas devyniems mėnesiams.
Jis taip pat aršiai kritikuoja tiek priešingai politinei partijai atstovaujantį Kosovo prezidentą Hashim Thaci, tiek Serbijos prezidentą Aleksandar Vucic, kuriuos vadina „autoritarais“. Vyras pasmerkė juos už bandymą praeitais metais paslapčia sudaryti susitarimą, kuris, pasak jo, Europos nestabiliausiame regione gali sukelti dar daugiau smurto.
Kariuomenės generolai
Serbų ir daugumą Kosovo gyventojų sudarančių albanų nesutarimai įsišakniję giliai. 1998–1999 metų kare žuvo 13 535 žmonės, o šimtai tūkstančių neteko namų. Dabar Kosovo nepriklausomybę pripažįsta tiek JAV, tiek dauguma ES narių. Tačiau penkios sąjungos šalys stojo į Rusijos ir Kinijos, kurios palaiko Serbiją ir nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, pusę.
Prie derybų stalo su H. Thaci ir A. Vucic turėsiančiam sėsti A. Kurdi dėl to kils sunkumų. Be to, priešingai negu H. Thaci ir buvęs ministras pirmininkas Ramush Haradinaj, A. Kurti nebuvo partizanas. Jis taip pat nepriklausė artimam S. Milosevic rateliui, o A. Vucic dirbo buvusio serbų lyderio informacijos ministru.
A. Kurti aršiai kritikavo 2013 m. Briuseliui tarpininkaujant prasidėjusias derybas tvirtindamas, kad nėra dėl ko derėtis, išskyrus žalos atlyginimą iš Serbijos, kuri, pasak jo, „daug mums skolinga“. Prieš rinkimus jis laikėsi sudėtingos pozicijos ir atmetė H. Thaci ir A. Vucic pasiūlymą iš naujo nubrėžti sienas, kad kaimynai galėtų prijungti savo tautiečių gyvenamas teritorijas.
„Jokių sutarčių be dialogo. Jokių dialogų be žemėlapių. Jokių žemėlapių su prezidentais, kurie elgiasi kaip kariuomenės generolai“, – viename interviu „Bloomberg“ kalbėjo A. Kurti.
2013 m. H. Thaci ir A. Vucic pasirašius pradinį susitarimą, kuriame numatyta Kosove serbams suteikti autonomijos teisių, A. Kurti partija net kelis kartus sutrukdė parlamento darbą laidydama ašarinių dujų granatas. Jis taip pat kritikavo H. Thaci ir smerkė tarptautinę bendruomenę, kuri, pasak jo, padeda palaikyti mažos ekonomikos veikimą tuo pačiu „užmerkdama vieną akį ir dar pusę kitos prieš korupciją ir nusikalstamą veiklą.“
Teritorijos atsisakymas
Kalbant apie geopolitiką, A. Kurti į klausimą, kas Balkanuose kursto neramumus, atsako tiesiai – Vladimiras Putinas.
„Dėl to Kosove ir Bosnijoje ir Hercegovinoje turime būti labai atsargūs, nes čia jis Serbija naudojasi kaip įrankiu“, – teigė jis.
Nors tikino, kad derybos turi stumtis pirmyn, A. Kurti teigia, kad Kosovas susitarimo sudaryti neskuba. Anksčiau jis palaikė pasiūlymą sujungti Kosovą su Albanija, bet dabar duoda prieštaringas užuominas. Tačiau nekeičia nuomonės, kad norint sudaryti abipusį pripažinimo susitarimą su Serbija, negali būti jokių apsikeitimų teritorijomis.
„Duoti Serbijai teritorijos – neteisinga, – kovą duodamas interviu teigė jis. – Tai karą pralaimėjusi pusė turėtų duoti teritorijos mums.“
A. Kurti mano, kad ES reikėtų sukurti regionui nedidelį Maršalo planą ir priimti visas šešias kol kas sąjungai nepriklausančias Balkanų tautas.
„Mums ES labai svarbi“, – teigė jis. Jei visos šešios šalys netaps narėmis, „tai reiškia, kad jos nieko nepasimokė iš istorijos“.