Kinijos kurtumas ir erzinantis tonas turi savo kainą: po šnipinėjimo baliono dramos juntama naujo Šaltojo karo pradžia

Kinija ir JAV artėja prie Šaltojo karo situacijos. Abipusis nepasitikėjimas virsta daug didesnės ardomosios galios būsena: jis perauga į kovą tarp dviejų nesutaikomų jėgų, neabejojančių piktais kitos pusės kėslais ir noru sužlugdyti turimus siekius bei ambicijas. Į Kinijos oro baliono numušimą prie Pietų Karolinos krantų galima žvelgti kaip į testą, parodysiantį, ar šioms šalims pakaks išminties ir valios nutraukti konfrontaciją, kol ji dar pavaldi kontrolei. Rezultatai, bent jau kol kas, nėra vienprasmiai.

Žvelgiant iš optimistinės perspektyvos, Kinijos oro baliono numušimą galima vertinti ir kaip sėkmę – pamokomąjį, tačiau didelės rizikos nekeliantį veiksmą, privedusį prie krizės, kuri galėtų būti daug rimtesnė. Kinijos naikintuvai ir karo laivai pastaraisiais metais gana pavojingai persekiojo JAV ir jų sąjungininkėms priklausančius lėktuvus ir laivus, kai šie, rinkdami žvalgybinę informaciją tarptautiniuose vandenyse ir oro erdvėje, priartėdavo prie Kinijos. Susidūrimo tikimybė padidėjo ir dėl to, kad Kinijos orlaiviai vis dažniau siuntinėjami prie Taivano.

Kai JAV raketa numušė balioną, labiausiai nukentėjo Kinijos garbė,