„Apsidairykit, vaikai, – draugams ir šeimai paskutinįkart paliekant butą savo įvaikintiems dvyniams pasako Čandleris Bingas. – Čia buvo pirmieji jūsų namai. Čia buvome laimingi, čia buvo daug meilės ir juoko. Bet svarbiausia, kad dėl kontroliuojamų nuomos kainų čia gyventi buvo pigiau grybo!“ Bingų dvynukams dabar jau būtų penkiolika, o rugsėjo 22 d. nuo to laiko, kai „Draugų“ veikėjai pirmą kartą pasirodė per NBC televiziją, yra praėjęs ketvirtis amžiaus.
Susitaršiusios veikėjų šukuosenos, didžiuliai telefonai ir žavūs senoviniai susitikinėjimo ritualai atrodo atkeliavę iš neatmenamų laikų, kai kava retai būdavo gardinama moliūgų skonio prieskoniais, o vienas kito kontaktus žmonės užsirašinėdavo ant servetėlių. Tačiau nors praėjo daugybė metų, Čandlerio laimingieji namai (bei 236 meilės ir juoko pilnos ten nufilmuotos serijos) tebėra mėgstamiausia vakarais atsipalaiduoti norinčių viso pasaulio žiūrovų vieta.
Jei norite įrodymų, kad „Draugų“ žavesys neblėsta, nepamirškite, kad 2018 m. pabaigoje „Netflix“ serialo savininkei „WarnerMedia“ už teisę 12 mėnesių rodyti „Draugus“ sumokėjo 100 mln. JAV dolerių. Ši suma nedaug atsilieka nuo 130 mln. dolerių – teigiama, kad tiek išleista sukurti brangiausią „Netflix“ serialą „Karūna“. „Netflix“ savo duomenų lengvai neatskleidžia, tačiau tyrimų įmonė „Nielsen“ spėja, kad 2018 m. „Draugai“ buvo antras dažniausiai Amerikos prenumeruotojų žiūrimas serialas, o vidutiniškai iš vienos paskyros peržiūrėta daugiau kaip 20 serialo serijų. Kitais metais ištikimiems serialo gerbėjams gali tekti pereiti pas „HBO Max“ – naują „WarnerMedia“ skaitmeninės transliacijos paslaugų tiekėją, nes šiai Amerikoje bus suteiktos išimtinės teisės į „Draugus“.
Transliacijų stebėjimo organizacijos „Ofcom“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje komediją per „Netflix“ žiūrėjo dvigubai daugiau žmonių, negu bet kokį kitą serialą per bet kokį kitą transliavimo paslaugų tiekėją. O „Google“ surinkti duomenys atskleidžia, kad nors „Draugus“ galima žiūrėti naudojantis skaitmeninės transliacijos paslaugomis, visame pasaulyje „Google“ paieškos sistemoje „Draugų“ ieškoma dažniau negu bet kokio kito komedinio serialo (ar žmonės ieško tikrų draugų, ar serialo, atskiriama iš kitų raktinių žodžių, pavyzdžiui „serijos“ arba „žiūrėti“.
„Google“ atstovas spaudai patvirtino, kad lentelėje pateikiami duomenys tiksliai atspindi santykinį įvairių serialų populiarumą.) Po „Draugų“ pasirodė kitų komedijų, kurios kurį laiką buvo populiaresnės – pavyzdžiui, „Biuras“, „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ ir „Didžiojo sprogimo teorija“. Tačiau galų gale žiūrovai juos paliko ir grįžo pas bičiulius į centrinį parką.
Kodėl „Draugai“ taip ilgai išliko populiarūs? Serialas tikrai juokingas, tačiau juokingi ir jo varžovai. Kritikai dažnai teigia, kad „Seinfeldo“ pokštai intelektualesni, nes sugeba kasdienes situacijas paversti nepaprastai juokingomis serijomis. Siaubingai nepatogus viršininko ir darbuotojų bendravimas „Biure“ dažnai priverčia kvatotis net susirietus. O „Draugų“ humoras paremtas veikėjų charakteriais – Rosas pretenzingas, Reičel tuštoka, Čandleriui trūksta pasitikėjimo savimi, Monika negali atsipalaiduoti, Džo kvailokas, Fibi ekscentriška.
Tokių skirtingų asmenybių deriniu rėmėsi daugybė prieš „Draugus“ ir po jų gyvavusių serialų. Tačiau „Draugai“ išsiskiria tuo, kad sugeba priversti žiūrovus šiuos veikėjus mylėti. Iš dalies to pasiekta susiejus juos romantiniais ryšiais. Dešimtmetį trukusi intriga, ar Rosas ir Reičel pradės, ar nepradės draugauti komediją kartais paverčia panašesne į muilo operą. O serialo pradžioje pažįstami tebuvę Čandleris ir Monika pabaigoje tampa sutuoktiniais ir tėvais.
Tačiau scenarijaus autoriai per dešimt serialo metų ne tik vystė veikėjų santykius. Reitingus teikiančiame tinklalapyje IMDb geriausiai įvertintos tos serijos, kuriose pasakojama apie praeitį: rodomi veikėjų prisiminimai, įrašytos vaizdajuostės arba pokalbiai su tėvais. 2004 m. parodžius paskutiniąją seriją, 50 mln. serialą žiūrėjusių amerikiečių apie veikėjus žinojo viską, ką tik įmanoma (o geriau už visas kitas IMDb įvertinta paskutinioji serija neabejotinai padėjo pagilinti serialo paliktą pėdsaką).
Kita stipri „Draugų“ pusė – tai idealizuotai vaizduojamas dvidešimtmečių gyvenimas. Serialo pradžioje dainuojama apie dvidešimtmečių gyvenimo krizę: „Niekas tau nesakė, kad gyvenimas bus toks / Tavo darbas juokingas, neturi pinigų, o romantinis gyvenimas baigėsi net neprasidėjęs“ – bet nei vienas veikėjas pernelyg daug laiko nepraleidžia darbe ir per daug nesijaudina dėl pajamų.
Į paskutinėje serijoje Čandlerio minimas kontroliuojamas nuomos kainas dėmesys atkreipiamas retai, tačiau dėl jų už butą Niujorko West Village rajone Monika moka 200 dolerių, nors skaičiuojama, kad dabar už tokį butą reikėtų pakloti net 8 000 dolerių. Be to, veikėjų romantinis gyvenimas labai įdomus, o partneriai daug patrauklesni ir juokingesni, negu jų žiūrovų.
Neabejotina, kad naujų, jaunų gerbėjų serialas vis dar turi būtent dėl to. Šiais metais Jungtinėje Karalystėje apklausus 9–16 metų amžiaus vaikus paaiškėjo, kad „Draugai“ – jų mėgstamiausias serialas, nors dauguma jų gimė po to, kai buvo parodyta paskutinioji serija. Ar gali būti žavesnė svajonė, negu ateityje nebesikamuoti mokykloje ir leisti laiką didžiuliame bute su geriausiais draugais, karts nuo karto susitikinėjant su Brad Pitt, Bruce Willis, Julia Roberts ir Reese Witherspoon?
Kai kurie „Draugų“ epizodai dabar atrodo nekaip. Keletas juokelių apie homoseksualius veikėjus atrodo kvaili ir homofobiški, o lytį pasikeitęs Čandlerio tėvas dažnai tampa pajuokos objektu. Tačiau šiluma, kurios serialas teikia po sunkios dienos pramogos ieškantiems žiūrovams, išliko.