ES Teisingumo Teismas nuspręs, ar teisėta nauja Lenkijos aukščiausiojo teismo priežiūros institucija, kurios narius renka politikų paskirtų asmenų dominuojama komisija. Liuksemburge įsikūrusio aukščiausiojo ES teismo patarėjas birželį tvirtino, kad tokioje sistemoje teisėjai neapsaugomi nuo politikų kišimosi.
Jei priežiūros institucija būtų pripažinta neteisėta, neigiamų pasekmių gali sulaukti ir Nacionalinė teisėjų taryba. Neseniai reformuota ir iš dalies politikų renkama taryba ne tik skiria minėtoje priežiūros institucijoje tarnaujančius teisėjus, bet ir jau paskyrė šimtus teisėjų daugybei teismų visoje šalyje.
Pasak Londono Midlsekso universiteto Europos Sąjungos teisės profesoriaus Laurent Pech bei kitų ekspertų, nuo ES teismo sprendimo priklauso ne tik teisėjų nominacijų, bet ir jų priimtų sprendimų teisėtumas.
Ruošdamasis galimam neigiamam ES teismo sprendimui, ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki nustatė, kokiomis sąlygomis jo vyriausybė teismo sprendimą vykdys – jis privalo neprieštarauti ES sutartims ir Lenkijos konstitucijai. Nors ES narės aukščiausiojo sąjungos teismo sprendimus vykdyti privalo, Lenkija tvirtina, kad sąjungos jurisdikcija nesuteikia teisės tikrinti jos teisinės sistemos pokyčių.
Nepuoselėjamos ES vertybės
Šia byla gilinamasi į plačias Lenkijos teismų reformas, paskatinusias Europos Komisiją pateikti daugybę ieškinių tvirtinant, kad Lenkijos vyriausybė negina teisinės valstybės principų ir nepuoselėja sąjungos vertybių. Kai kurios ES narės, pavyzdžiui, Prancūzija ir Nyderlandai, siūlo galimybę naudotis bendru sąjungos biudžetu teikti tik su sąlyga, kad valstybėje laikomasi demokratijos standartų.
Nors Lenkija (kuri paramos iš ES biudžeto gauna daugiausiai) kai kurių pokyčių atsisakė, ES Teisingumo Teismą pasiekė visa serija ieškinių, tarp jų ir vienas ieškinys, kuriame ES Tarnautojų teismas priekaištavo nacionalistinei vyriausybei už moteris diskriminuojančias taisykles, nustatančias skirtingą pensinį amžių teisėjams ir teisėjoms.
Pasak L. Pech, jei ES teisėjai pripažins, kad Lenkijos aukščiausiojo teismo priežiūros institucija „nesuteikia ES įstatymų reikalaujamos teismo nepriklausomybės, bet koks jos priimtas sprendimas iki ar po ES Teisingumo Teismo sprendimo turės būti laikomas negaliojančiu“.
Be to, pasak profesoriaus, toks sprendimas gali turėti „netiesioginių pasekmių kiekvienam Nacionalinės teisėjų tarybos paskirtam teisėjui“ ir „kiekvienam jų priimtam sprendimui“.
Neištirti vandenys
ES į neištirtus vandenis kovodama su demokratijos normas laužančia Lenkija pateko laikotarpiu, kai sąjunga turi kitokių prioritetų, pavyzdžiui, rūpesčius dėl imigracijos, saugumo ir ateities iš sąjungos pasitraukus Jungtinei Karalystei.
Dėl naujosios sistemos, įvestos, kai valdančioji Teisės ir teisingumo partija ėmėsi keisti teismų sistemą, kuri, pasak jų, tėra savanaudiška ir teisingumą paprastiems piliečiams iškraipanti teisėjų „kasta“, ieškinius padavė trys Lenkijos teisėjai. Prieš vyriausybę kritikavusius teisėjus jau iškelta nemažai drausminių bylų.
Nors Lenkija tvirtina, kad turi teisę laisvai formuoti savo teisinę sistemą nekeliaklupsčiaudama prieš Briuselį, Europos Komisija mano, kad nepriklausomi teismai laikytini viena svarbiausių demokratinių šalių sąjungos pamatinių vertybių.