Europos Sąjungos vyriausybėms išsiųstame dokumente Prancūzija teigia, kad ES plėtros procesas turėtų vykti „palaipsniui“, sąlygos norinčioms įstoti turėtų būti „griežtesnės“, o pats procesas galėtų būti „atšaukiamas“. „Bloomberg“ žurnalistams parodytoje atmintinėje rašoma, kad galimybė prisijungti turėtų būti teikiama „ilguoju laikotarpiu“, ir tik tada, kai sąjunga bus „reformuota“.
Du ES diplomatai Briuselyje teigė, kad įgyvendinus Prancūzijos pasiūlymus ES plėtra iš esmės būtų sustabdyta, o norinčioms įstoti Balkanų šalims reikėtų šaudyti į judantį taikinį. ES ministrai pasiūlymus aptars antradienį, praėjus vos kelioms savaitėms nuo Prancūzijos sužlugdytų derybų su į ES įstoti norinčiomis Albanija ir Šiaurės Makedonijos Respublika.
Didžioji dauguma Europos vyriausybių, tarp jų ir Vokietija, Balkanų šalis laiko žemyno silpnąja vieta, linkusia į nestabilumą ir galinčia pasiduoti Rusijos įtakai, todėl palaiko derybas dėl įstojimo į ES ir mano, kad tai padėtų užtikrinti, kad lengvai pažeidžiamos regiono valstybės bus ištikimos Vakarams. Prancūzijos pasiūlymas pateiktas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai prezidentas E. Macron parodė pritariąs santykių su Maskva atnaujinimui ir teigė, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai „pažeistos smegenys“.
Septyni etapai
Atmintinėje Prancūzija siūlo derybas suskirstyti į septynis etapus. Pirmajame iš jų būtų siekiama užtikrinti konvergenciją su ES teisinės valstybės standartais.
Planas atspindi, jog Prancūzija netenka kantrybės dėl nuolatinių Briuselio konfliktų su 2004 m. ir 2007 m. į ES įstojusiomis Rytų Europos šalimis, pastaruoju metu kilusių dėl teisėjų nepriklausomybės ir demokratijos padėties.
Vienas ES diplomatų teigė, kad sunku patikėti, jog reikalavimas pačioje numatomo proceso pradžioje už mažą atlygį įvesti didžiules reformas paskatins vakarų Balkanų šalių reformuotojus.
Pasak kito diplomato, Prancūzijos pasiūlymas paremtas „kintamosios geometrijos Europos“ principu – t. y., norima, kad ES turėtų kelias „asocijuotąsias“ valstybes, kurios greičiausiai niekada netaptų valstybėmis narėmis.
Atmintinėje, kurios autentiškumą patvirtino Eliziejaus rūmų atstovai, taip pat teigiama, kad jei Balkanų valstybės sutiktų dalyvauti lėtesniame priėmimo procese, galėtų gauti daugiau finansinių paskatų, pavyzdžiui, galimybę naudotis bendro ES biudžeto struktūriniais fondais.
Į muitų sąjungą ir bendrąją rinką šios valstybės būtų priimamos dar nepatekusios į ES, o jei reformos būtų nutraukiamos, derybos bet kuriuo etapu galėtų būti stabdomos, o finansinės paskatos nebeteikiamos.
Vidiniai nesutarimai dėl tolesnės ES plėtros atspindi du skirtingus politinius požiūrius: Vokietija palaiko nuomonę, kad suteikiant daugiau Balkanų šalių viltį tapti stipriausios pasaulio prekybos sąjungos narėmis didinamas Europos stabilumas, o Prancūzija tvirtina, kad pirmiausia reikėtų vykdyti didesnę esamų valstybių integraciją, o ne priimti naujas.
Daugelis Briuselio atstovų mano, kad E. Macron ES plėtrai priešinasi dėl vidinių problemų, baimindamasis, kad priėmus daugiau neturtingų valstybių daugelyje šalių, taip pat ir Prancūzijoje, sustiprės euroskeptikų ir populistų jėgos.