Prekeivio mediena šeimoje užaugęs Y. Nakasone tarnavo Japonijos kariniame jūrų laivyne ir išgyveno priešų atakas Antrajame pasauliniame kare, o vėliau pradėjo septyniasdešimt metų trukusią politiko karjerą ir 1982–1987 m. vadovavo Japonijos vyriausybei. Būdamas ministru pirmininku Y. Nakasone sutvirtino šalies gynybą, didino paramą užsienio šalims, suskaldė valstybės monopolius ir Šaltojo karo laikotarpiu palaikė tvirtą JAV prezidento Ronald Reagan poziciją prieš Sovietų sąjungą. Abiejų vyrų draugystė padėjo Y. Nakasone sušvelninti įtampą, kilusią dėl didėjančio Japonijos prekybos pertekliaus su JAV.
Baigęs prestižinį Imperatoriškąjį Tokijo universitetą Y. Nakasone į parlamentą pirmą kartą išrinktas 1947 m. ir aktyvus politikoje išliko iki 2003 m. Tais metais jis atsistatydino spaudžiamas suteikti galimybę naujai Liberalų demokratų partijos kandidatų kartai.
Būdamas ministru pirmininku jis įgavo nacionalisto reputaciją dėl sprendimų padidinti gynybos biudžetą ir apsilankyti Tokijo Yasukuni šventykloje, kurioje tarp kitų tautos karuose žuvusių karių pagerbiami ir karo nusikaltėliai.
Tarptautinė Japonija
Pats Y. Nakasone teigė norintis, kad dešimtis metų savyje užsisklendusi ir ekonomiką bandžiusi atgaivinti Japonija prisiimtų didesnį tarptautinį vaidmenį.
„Mano tikslas buvo vykdyti administracines reformas ir paversti Japoniją tarptautine valstybe“, – 1999 m. išleistuose memuaruose „The Making of the New Japan“ rašė jis. Japonijai pakilus iš karo pelenų ir tapus dominuojančia šeštojo ir septintojo dešimtmečio ekonomine galia, „mes tapome dvasiškai silpni ir praradome savo tapatybės jausmą bei atkaklumą“, ypač tarptautinėje sferoje, rašė jis 2002 m. išleistoje knygoje „Japan: A State Strategy for the Twenty-First Century“.
Per savo kadenciją Y. Nakasone beveik dvigubai padidino Japonijos skiriamą paramą užsienio šalių vystymuisi, o šalies viduje prižiūrėjo valstybės valdomų monopolių „Nippon Telegraph & Telephone“ bei „Japan Tobacco Inc.“ pirmtakės pardavimą ir vadovavo Japonijos nacionalinių geležinkelių suskaidymui.
Y. Nakasone reputacija nukentėjo 1986 m., kai paviešintas jo teiginys, jog amerikiečių intelektas sumažėjo dėl to, kad valstybėje yra rasinių mažumų. Po šio pareiškimo JAV kilus skandalui politikas oficialiai atsiprašė.
„Recruit“ skandalas
1989 m. pasitraukęs iš ministro pirmininko posto Y. Nakasone pripažino gavęs aukų iš „Recruit Co.“ – įmonės, atsidūrusios kyšininkavimo skandalo, dėl kurio teko atsistatydinti jo postą perėmusiam ministrui pirmininkui Noboru Takeshita, centre. Y. Nakasone neigė elgęsis netinkamai ir nuteistas nebuvo, tačiau dėl skandalo atsistatydino iš Liberalų demokratų partijos.
Y. Nakasone gimė 1918 m. gegužės 27 d. Takasakio mieste, į šiaurės vakarus nuo Tokijo plytinčioje Gunmos prefektūroje. Jis buvo trečiasis iš šešių vaikų, kurių du mirė dar vaikystėje.
Kaip pasakojama 1999 m. išleistuose memuaruose, jis užaugo žaisdamas tėvo medienos dirbtuvių kieme, žvejodamas upeliuose ir treniruodamas pašto karvelius. Mokykloje jam puikiai sekėsi matematika ir anglų kalba, o vėliau jį priėmė į Tokijo imperatoriškąjį universitetą, kuriame vaikinas ėmė domėtis karjera valstybės tarnyboje.
Antrojo pasaulinio metais Y. Nakasone tarnavo karininku jūrų laivyno kreiseryje. 1941 m. gruodį padedant statyti aerodromą Filipinams priklausančioje Mindanao saloje jis pateko į JAV oro ataką. Kitą mėnesį vyras padėjo kremuoti kūnus 23 bendražygių, žuvusių priešams užpuolus jo konvojų netoli Borneo.
Žuvęs brolis
Politiko jaunesnis brolis Ryosuke taip pat žuvo kare. Po keturiasdešimties metų ministro pirmininko pareigas einantis Y. Nakasone sakydamas kalbą Jungtinių Tautų susitikime atsiprašė už Japonijos karinius veiksmus.
„Karui pasibaigus Japonija nuoširdžiai gailėjosi jo išprovokuoto ultranacionalizmo bei militarizmo ir neapsakomų kančių, kurias jis sukėlė tiek viso pasaulio, tiek jos pačios žmonėms“, – kalboje teigė Y. Nakasone.
1945 m. Y. Nakasone vedė Tsutako Kobayashi. Pora susilaukė dviejų dukrų ir sūnaus Hirofumi Nakasone, 2008–2009 m. tarnavusio Japonijos užsienio reikalų ministru.
Po karo Yasuhiro Nakasone dirbo vidaus reikalų ministerijoje, kol vėliau ją paliko norėdamas kandidatuoti į parlamentą. 1947 m. balandį 28‑erių sulaukęs Y. Nakasone buvo išrinktas į parlamentą, kilo karjeros laiptais ir prieš tapdamas ministru pirmininku tarnavo keliuose ministerijos postuose bei vadovavo Japonijos gynybos agentūrai.
Baigiantis kadencijai jo įtaka šalyje ėmė silpti po nesėkmingų bandymų įvesti nepopuliarų pardavimo mokestį. 1987 m. lapkritį pasibaigus kadencijai jis pasitraukė, tačiau liko parlamento nariu.
Y. Nakasone net ir paskutiniaisiais savo gyvenimo metais viešuose pasirodymuose bei interviu pasisakydavo valstybės reikalų klausimais ir dažnai ragindavo atnaujinti po karo Japonijai primestą pacifistinę konstituciją.