Neilgai trukus jis džiaugėsi to nepadaręs. Paskutiniaisiais 2020 m. mėnesiais mokslininkai visame pasaulyje ėmė fiksuoti ne tik viruso atmainas, turinčias vieną ar dvi mutacijas, bet ir turinčias jų dešimt ar net dvidešimt, rašo „The Economist“. Maža to, paaiškėjo, kad dalis naujųjų mutacijų pasižymėjo iki tol nežinomomis savybėmis: jos greičiau plito, nereagavo į antikūnus ar turėjo abiejų šių savybių.
Pirmoji iš šių atmainų, gavusi Alfos pavadinimą, fiksuota Jungtinėje Karalystėje (JK) rugsėjo mėn. Lapkritį mokslininkai, nustatantys viruso mėginių sekas, sunerimo dėl šios atmainos plitimo greičio.
Infekcija, sukelta viruso, kurio seka nustatyta Uhane 2020 m. sausio mėn., remiantis atliktais paskaičiavimais, sukelia apie 2,5 tolesnių infekcijų, jei nėra taikomos tam tikros priemonės: dėvimos kaukės, laikomasi socialinės distancijos ir skelbiami karantinai. Tokiomis pačiomis sąlygomis Alfa atmainos reprodukcinis skaičius yra beveik dvigubai didesnis – 4 arba 5.
Lapkričio mėn. S. A. Karimas sėdėjo savo biure ir buvo pritrenktas dėl duomenų apie kitą atmainą, pasižymėjusią panašiomis mutacijomis, – dabar ji gavusi Beta, arba Pietų Afrikos, atmainos pavadinimą. Gama atmaina, formaliai identifikuota tik 2021 m., atsirado Brazilijoje ir nusiaubė visą Pietų Ameriką. Po kelių mėnesių identifikuota Delta atmaina tapo Indiją apėmusios katastrofiškų padarinių turėjusios epidemijos priežastimi – užkrečiamumo rodiklis dar labiau išaugo. Britų mokslininkai skaičiuoja, kad nepaskiepytų asmenų atveju, nesiimant atsargumo priemonių, reprodukcinis šios atmainos skaičius gali siekti netgi 8. Birželio mėn. viduryje, praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai pirmą kartą pranešta apie Delta atmainą, JK ji buvo jau visiškai išstūmusi Alfa atmainą. Dabar Delta atmaina kelia pavojų jau visam pasauliui.