Pagal plačiausiai paplitusią versiją Atlantas dalyvavo titanomachijoje, titanų kare su Olimpo dievais. Po dešimties metų galynėjimosi titanai gavo į kaulus, Olimpo dievams atiteko Žemės planeta. Titanai gi nutremti į Tartaro požemius.
Laikui bėgant visus išlaisvino, išskyrus nabagą Atlantą. Jam, kaip titanų lyderiui, Olimpo dievų lyderis Dzeusas ant pečių užkrovė dangaus skliautą ir prisakė laikyti iki dabar. Atlantas kaip ir mėgino sudaryti sandorį su į 12 žygdarbių išsiruošusiu Herakliu, bet tas dangaus skliautą paturėjo tik kurį laiką, kol Atlantas suvaikščiojo auksinių obuolių iš hesperidžių saugomo sodo (11 žygdarbis).
Kaip ir nieko asmeniško.
„Savo ruožtu“ Azija, viena iš net trijų tūkstančių okeanidžių (Okeano ir Tetijos atžalų), buvo kokio nors vandens telkinio (šaltinio, upės, ežero...) globėja.