„Coca-Cola“ populiariausias gėrimas pasaulyje, parduodamas kiekvienoje šalyje, išskyrus Šiaurės Korėją ir Kubą, dėl ten taikomų prekybos apribojimų. Tai gėrimas, kurio stiklinį buteliuką atpažintume net užmerktomis akimis. Meksika buvo viena iš pirmųjų valstybių pasaulyje, pradėjusių prekiauti „Coca-Cola“. Gamintojai šią šalį matė kaip didžiulę rinką, tad skyrė jai didžiulį dėmesį. Nuo pradžių buvo pabrėžiama, kad gėrimas gaminamas ir pilstomas jų šalyje, gaminamas su vietiniu cukranendrių cukrumi, buvo naudojama agresyvi reklaminė kampanija, remiami sporto renginiai, kol gėrimas tapo tam tikru statuso simboliu. Buvo siekiama, kad vietiniai pradėtų didžiuotis savo gėrimu.
Vienas ryškesnių proveržių buvo šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai „Coca-Cola“ nusprendė „ištapetuoti“ Meksiką raudona ir balta spalvomis. Buvo dalinami šaldytuvai, kėdės su gėrimo logotipu visoms parduotuvėms, parduodančioms nustatytą minimalų gėrimo kiekį. Parduotuvių fasadai nusidažė „Coca-Cola“ spalvomis. Ryškūs logotipai atkreipė kiekvieno dėmesį skurdžiuose bespalviuose kaimuose, kur iki tol be žaliuojančių medžių viskas atrodė gana niūriai. Įmonė puikiai supranta, kad neturtingi vietos gyventojai yra viena pagrindinių jų rinkos dalis, todėl reklamos priemones platintojai gauna nemokamai.
Kompanija aktyviai rėmė ne tik mokyklas, bet tapo ir neatsiejama religinių apeigų dalimi. Iki tol naudotas alkoholis pakeistas šiuo legendiniu gėrimu ir naudojamas mišių metu. Tikima, kad jis padeda išvaryti piktąsias dvasias, apvalyti sielą, turi gydomųjų savybių, ji naudojama kaip auka Dievui. Jono krikštytojo bažnyčia (San Chuanas Chamula Chiapas) dar žinoma „Coca-Cola“ bažnyčios“ vardu, pamaldų metu naudoja kolą. Sunku įsivaizduoti panašią situaciją JAV ar Europoje, kur tokie sprendimai būtų vertinami greičiausiai kaip sveiko proto stoka.
Kola apeigų metu bažnyčioje naudojama jau kelis dešimtmečius. Gėrimas įgavo tokią įtaką, kad dalis tėvų, susirgus vaikams, liepia gerti kolą vietoje vaistų. 2003 m. duomenimis, „Coca-Cola“ užėmė 70 proc. Meksikos gaiviųjų gėrimų rinkos, „Pepsi“ 15 proc., ir tik nedidelę dalį dalinosi visi kiti gamintojai („The Economist“ 2003.10.09 d.). Nuo 2000 m. iki 2007 m. „Coca-Cola“ suvartojimas šalyje padvigubėjo. Dabar šioje šalyje veikia 9 gėrimo gamyklos ir net 54 išpilstymo įmonės, iš kurių dvi yra didesnės už likusias septynias. Didžiausia gėrimo išpilstymo įmonė pasaulyje „Coca-Cola FEMSA“ taip pat įsikūrusi Meksikoje. Įmonė stipriai išaugo po įsigijimų 2003 m., didžiausia išpilstytoja tapo 2013 m. įsigijusi kitą išpilstymo įmonę Brazilijoje.
Efektyvi kompanijos komunikacija lėmė, kad gėrimo vartojimas augo kur kas greičiau negu gyventojų pajamos. Didžiulė rinka domino ir kitus gamintojus. 2002 m. Peru įmonė „Kola Real“ pabandė užkariauti šalies prekystalius savo produktu „Big Cola“, kurią siūlė dvigubai pigiau už tradicinę kolą. Deja nesėkmingai.
„Coca-Cola“ prekybos apimtis nesunku įsivaizduoti. Apie 500 skirtingų gėrimų gaminanti įmonė kasdien parduoda apie 1,9 mlrd. buteliukų visame pasaulyje. Tai reiškia, kad kas ketvirtas pasaulio gyventojas kasdien išgeria buteliuką šio gamintojo produkto. Net per antrąjį pasaulinį karą „Coca-Cola“ dirbo dideliais pajėgumais. Buvo naudojama 60 gėrimo išpilstymo centrų, kad gėrimu būtų aprūpinti JAV kariai visuose kraštuose. Kariui buteliukas kainavo 5 centus, kad ir kur jis betarnautų.
Nevaldomas vartojimo augimas lėmė sveikatos krizę šalyje. 2001 metais Meksika pralenkė JAV šio gėrimo suvartojimu milijonui gyventojų ir tapo pirma pasaulyje santykine išraiška. Praėjus 20 metų atotrūkis dar labiau išaugo ir dabar suvartojama dvigubai daugiau negu JAV. Nutukimas tapo viena opiausių šalies problemų. 73 proc. moterų ir 69,4 proc. vyrų virš 20 metų turi antsvorį arba yra nutukę. Ne ką mažesni skaičiai vyrauja ir vaikų amžiaus grupėje. Labiausiai nutukęs žmogus pasaulyje – meksikietis, labiausiai nutukęs kūdikis – meksikietis. Tai jau nieko nebestebina.
Diabetas yra dažniausiai nustatoma mirties priežastis šalyje, antroje vietoje širdies ligos, kurios dažnai yra susijusios. Kas šeštas meksikietis serga diabetu, tam neabejotinai turi įtakos gaiviųjų gėrimų paplitimas. Nemaža dalis parduotuvių lentynose vandens neturi, dalis nutolusių kaimų neturi telefono ryšio ar elektros, tačiau kolos yra visada.
2014 m. vyriausybė bandydama spręsti problemą, nustatė saldžiųjų gėrimų mokestį – 1 pesas už litrą. Tų pačių metų pirmąjį ketvirtį didžiausias išpilstytojas „Coca-Cola FEMSA“ pranešė, jog jų pardavimai smuko 5–7 proc. 2015 m. labiausiai nutukusių valstybių sąraše, Meksika užėmė antrąją vietą. Nuo to laiko, nutukusių žmonių skaičius tik augo. Statistika šokiruoja: 66 žmonės miršta kasdien dėl saldžiųjų gėrimų vartojimo.
Gaiviųjų gėrimų populiarumui įtakos turi ir tai, jog vandentiekio vanduo Meksikoje nėra tinkamas gerti. Gyventojai priversti eiti į parduotuvę nusipirkti kažko geriamo. Ne visos parduotuvės turi paprasto vandens, dažnai gulinčio sandėlyje dėl kolos populiarumo. Geriamojo vandens rinka priklauso vos keliems gamintojams. Daugiau kaip 50 proc. rinkos valdo ta pati „Coca-Cola“ ir „Pepsi“.Taigi, šių korporacijų įtaka šalyje yra stipri.
Svarbu ir tai, kad esant didžiuliam atotrūkiui tarp turtingųjų ir vargšų, gaivieji gėrimai yra kiek pigesni už geriamąjį vandenį. Turint galvoje, kad geriamojo vandens pagrindinis tiekėjas yra ta pati įmonė, tikrai įdomus faktas. Galbūt rečiau minimas faktas ir apie Meksikos prezidentą Vicente Fox Quesada. Vadovavusį 2000–2006 m. Kaip manote, kokias pareigas jis ėjo anksčiau? Taip, jis dirbo „Coca-Cola“ vadovu.