Netanyahu balsų bando gauti taip, kaip nebandė nė vienas Izraelio lyderis

Nors Donaldas Trumpas savo viziją Artimiesiems Rytams vos spėjo pristatyti, jos sukelti didžiuliai pokyčiai jau tapo aiškiai matomi.

Aneksuoti žemes, kurias 1967 ųjų kare užėmė Izraelis ir kurias palestiniečiai laiko savo valstybe, ilgai buvo nepriimtina net tokias nacionalistines pažiūras turinčiam ministrui pirmininkui kaip Benjaminas Netanyahu. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Nors abiejų vadovų valdymui kyla grėsmė dėl pateiktų kaltinimų, antradienį jiedu mėgavosi spaudos dėmesiu, o televizija mirgėjo pranešimais, kad kabinetas po kelių dienų susitiks aptarti galimybės okupuotoje Vakarų Kranto teritorijoje įsikūrusias gyvenvietes prijungti prie pagrindinių Izraelio žemių.

Juk, šiaip ar taip, B. Netanyahu reikia skubėti. Po kelių savaičių jam teks susirungti jau trečiuose rinkimuose per mažiau negu metus. Pirmųjų dvejų rinkimų rezultatai buvo apylygiai ir neatskleidė aiškaus lyderio, todėl šįkart būtinybė laimėti dar didesnė. Nuo paskutiniųjų rinkimų jam pateikti kaltinimai už tris kyšininkavimo atvejus, tad gauti papildomos rinkėjų paramos, reikalingos norint iškovoti pergalę – tai vienintelė garantuota galimybė išvengti kalėjimo ir proga įvesti neliečiamybės įstatymus, galinčius apsaugoti jį nuo teismo.

Stovėdamas šalia D. Trumpo, kai šis atskleidė tokį Izraeliui palankų taikos planą, B. Netanyahu atrodė visiškai kitoks, negu vos prieš du mėnesius, kai televizijoje paskelbta apie jam pateiktus kaltinimus.

„Jis atrodo kaip vyrukas, kuriam norėtumėte patikėti valdyti šalį, – teigė buvęs B. Netanyahu padėjėjas, viešosios nuomonės apklausas atliekantis Mitchellas Barakas. – Toji apkalta bus niekis, nes apie apkaltą kalbama jau trejus metus.“ Pasak jo, B. Netanyahu „naudosis viskuo, ką tik turi“.

Okupacijos pasekmės

Kol Izraelio ministras pirmininkas vaikosi rinkėjų balsų kovo 2 d. vyksiančiuose rinkimuose, palestiniečiai baiminasi, kad vienašališka aneksija sugriaus viltį įgyvendinti savo svajonę įkurti nepriklausomą valstybę, kurios pagrindinė teritorija būtų Vakarų Krante. D. Trumpo įsivaizduojama Palestinos valstybė (kurios viziją sukurti labai padėjo B. Netanyahu) apimtų tik 70 proc. Vakarų Kranto teritorijos – daug mažiau, negu siūlyta ankstesniuose planuose, kuriuos palestiniečiai atmetė.

Aneksija didelių pokyčių palestiniečiams, kurie jau dabar gyvena okupantų valdomoje teritorijoje, iškart neatneštų. Tačiau, pasak Palestinos politikos ir apklausų tyrimų centro direktoriaus Khalilo Shikaki, ji galėtų apsunkinti gyvenimą ateityje, jei Izraelio aneksuotose teritorijose ir toliau vyktų statybos, apsunkinančios palestiniečių ir prekių judėjimą Vakarų Krante.

„Būtų nepaprastai problematiška ir kiltų labai daug įtampos“, – paaiškino jis.

Trečiadienį jau kilo abejonių dėl sprendimo apie aneksiją priėmimo laiko. Ministro pirmininko partijos „Likud“ atstovas Yarivas Levinas armijos radijui pranešė, kad dėl techninių priežasčių balsavimas bus kelias dienas atidėtas ir neįvyks sekmadienį, kaip planuota iš pradžių. JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas žurnalistams teigė, kad aneksijos planus turės aptarti jungtinis JAV ir Izraelio komitetas. „Tikimasi, kad jie palauks, kol baigsis rinkimai“, – politinės rizikos konsultacijos įmonės „Eurasia Group“ patronuojamajai agentūrai „GZERO Media“ teigė vyresnysis D. Trumpo padėjėjas Jaredas Kushneris.

Kol kas net neaišku, ar Izraelį jau daugiau kaip metus valdanti laikinoji vyriausybė apskritai turi teisę priimti tokį svarbų sprendimą.

Jokių garantijų

Nors B. Netanyahu turi daug vilčių, nėra jokių garantijų, kad D. Trumpo plane išreiškiamas leidimas Izraeliui plėsti sienas padės ministrui pirmininkui išplėšti pergalę prieš buvusį kariuomenės vadą Benny Gantzą ir jo partiją „Mėlyna ir balta“.

Ankstesnės D. Trumpo palankumo išraiškos (pavyzdžiui, pripažinti ginčytino statuso Jeruzalę Izraelio sostine) paramos, reikalingos, kad būtų išrinktas penktajai kadencijai, ministrui pirmininkui nesuteikė.
Tačiau, pasak organizacijos „International Crisis Group“ vyriausiojo analitiko Ofero Zalzbergo, ši JAV iniciatyva jo rėmėjų skaičių tikrai gali padidinti. „Anksčiau buvo „Likud“ rinkėjų, kurie nebalsavo, galbūt dėl jo teisinių problemų, tačiau dabar balsuotų, todėl manau, kad šiuo atžvilgiu viskas jam išėjo į naudą“, – teigė O. Zalzbergas.

Kita vertus, „matau labai nedaug žmonių, kurie ketino balsuoti už „Mėlyną ir baltą“, tačiau nusprendė vis dėl to balsuoti už „Likud“, nes „Mėlyna ir balta“ sudarė įspūdį, kad taip pat pritaria šiam planui“, – teigė jis.

1967 m. Izraelis jau aneksavo Jeruzalę, o 1981 m. – pietinę Golano Aukštumų dalį, nors dauguma šalių šių sprendimų nepripažįsta. Mintis aneksuoti Vakarų Krantą, kur tarp 2,6 mln. palestiniečių gyvena daugiau kaip 400 000 Izraelio gyventojų, keliasdešimt metų buvo visiškai nepriimtina – nebūtų aišku, ar tokie veiksmai teisėti, be to, jie sukeltų pasipiktinimą tarp kitų šalių.

Tačiau slopstant vilčiai sudaryti taiką su palestiniečiais, mintis ėmė darytis vis priimtinesnė. Daugelis laiko šią teritoriją arba judaizmo lopšiu, arba strateginiam saugumui reikalinga teritorija, arba ir tuo, ir tuo. O per ketvirtį amžiaus tai pradedant, tai nutraukiant taikos derybas, Izraelio gyvenviečių populiacija išaugo keturis kartus, tad kuo toliau, tuo perduoti teritoriją palestiniečių kontrolei būtų sunkiau.

Pasak nacionalistinės partijos „Naujoji dešinė“ atstovo Naftali Bennetto, kuris labai prisidėjo prie to, kad mintis aneksuoti Izraelio teritorijas taptų nebe kraštutine, o visiems priimtina idėja, Izraelis privalo ne vykdyti procesą etapais, kaip buvo siūlyta anksčiau, o veikti dabar ir aneksuoti visas JAV Izraeliui priskiriamas teritorijas.

„Tai, kas bus atidėta po rinkimų, nenutiks niekada“, – teigė N. Bennettas.

Izraelio žiniasklaida taip pat praneša, kad „Likud“ nesutaria, ar aneksiją vykdyti priėmus kabineto nutarimą, ar pasiūlymą nusiųsti į parlamentą, kur B. Gantzas dėl jo patektų į keblią padėtį. Jo partija „Mėlyna ir balta“ sudaryta iš centristų, kairiųjų ir kraštutinių nacionalistų. Nubalsavus už vienašalę aneksiją, o ne aneksiją sudarius taikos sutartį, jo partijoje gali kilti vidinių nesutarimų, kuriais B. Netanyahu galėtų pasinaudoti rinkimuose. Nors pats B. Gantzas D. Trumpo planui viešai pritarė, anksčiau jis vienašalei aneksijai prieštaravo.

Partija „Mėlyna ir balta“ nori, kad rinkiminėse kampanijose būtų kalbama „apie pateiktus kaltinimus, korupciją ir į teismą paduoto ministro pirmininko gebėjimą atlikti savo pareigas, – teigė kairiųjų pažiūrų grupės „J street“ Izraelio direktorė Yael Patir. – Jei šie rinkimai taps referendumu dėl okupuotų teritorijų likimo, kaltinimai bus pamiršti.“