Tai yra ištrauka iš istoriko Laurence'o Reeso knygos „Aušvicas. Naciai ir galutinis sprendimas“, kurią iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas, išleido leidykla „Kitos knygos“.
Nors Hössas buvo paaukštintas iki komendanto, stovyklos, kuriai turėjo komanduoti, dar nebuvo. Jam teko prižiūrėti statybos darbus, prasidėjusius nuo krūvos apgriuvusių ir parazitų pilnų buvusių lenkų armijos barakų, sustatytų aplink arkliams prajodinėti skirtą kiemą miestelio pakraštyje. Aplinka vargiai galėjo būti niūresnė. Ši vietovė tarp Solos ir Vyslos upių buvo plokščia ir nuobodi, klimatas drėgnas ir nesveikas.
Tą pirmą dieną niekas, įskaitant ir patį Rudolfą Hössą, nebūtų galėjęs nuspėti, kad per penkerius metus ši stovykla taps didžiausių pasaulyje masinių žudynių vieta. Prie šių pokyčių atvedusios sprendimų grandinės istorija – viena labiausiai šokiruojančių istorijoje – puikiai atskleidžia, kaip funkcionavo nacių valdoma valstybė.