Varšuva – mažas miestas Mazovijoje
Iš pradžių Varšuva pradėjo kurtis kaip gyvenvietė IX a. ir jai prireikė trijų amžių, kad išaugtų iki miesto dydžio. XV a. Varšuva įgavo daugiau svarbos – tapo Mazovijos kunigaikštystės sostine, bet vis dar tolima ir provincialia Lenkijos karalystės vieta. Nuo 1569 m. Varšuvoje posėdžiavo Lenkijos parlamentas (Seimas), o nuo 1573 m. ten vyko karalių rinkimai.
Varšuva – feniksas
Varšuva tarp Europos sostinių garsėja savo nesunaikinamumu, nes kaip feniksas ji sugeba prisikelti iš pelenų. Patyrusi didžiulę žalą per 1655–1656 Švedijos ir Prūsijos okupaciją, vėl buvo užpulta 1794 m., kai Rusijos armija išžudė dešiniojo kranto Pragos priemiesčio gyventojus. Antrojo pasaulinio karo metu Varšuva buvo visiškai sunaikinta. Tačiau po karo prasidėjo Varšuvos atstatymo darbai – į sostinę buvo siunčiamos plytos ar išlikęs paveldas iš kitų vietų. Pavyzdžiui, Gdansko miestas irgi buvo visiškai sunaikintas, tačiau kai kurios karą išgyvenusios architektūros detalės atsidūrė Varšuvoje. Kadaise Varšuva, apibūdinta kaip Rytų Paryžius, iki Antrojo pasaulinio karo buvo vienas gražiausių miestų pasaulyje, bet net 85 % pastatų tapo griuvėsiais.
Varšuvos senamiesčiui – vos daugiau nei penkiasdešimt metų
Varšuvos senamiestis yra „seniausia“ Lenkijos sostinės Varšuvos dalis. Jis buvo įkurtas XIII a. Tai – viena ryškiausių turistinių vietų Varšuvoje. Rajono širdis – senamiesčio turgaus aikštė, kurioje gausu restoranų, kavinių ir parduotuvių. Aplinkinėse gatvėse dominuoja viduramžių architektūra, pavyzdžiui, miesto sienos, barbakanas ir Šv. Jono katedra. Senamiestis 1980 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Visa tai buvo atstatyta po karo.
Siauriausias pasaulyje pastatas
Siauriausias pasaulyje namas – „Keret House“ – yra Varšuvoje. Vieta – Želaznos (Żelazna) gatvė, sklype, kurio siauriausioje vietoje yra 92 centimetrai, o plačiausioje vietoje – 152 centimetrai.
Mažiausias pastatas Varšuvoje, kur buvo galima nusipirkti žurnalų su nuogomis moterimis
Mažiausias Varšuvos namas yra šalia Šventosios Dvasios bažnyčios. XIX amžiuje jo savininkas sukėlė didelį skandalą, nes pardavinėjo žurnalus su nuogomis moterimis.
Varšuva – oficiali Lenkijos sostinė nuo 1952 m.
Varšuva tapo Lenkijos sostine 1918 m., o oficialūs dokumentai, patvirtinantys Varšuvos, kaip sostinės, statusą, pasirašyti tik 1952 m. Klaidingai manoma, kad ji tapo sostine nuo 1596 m., kai tuometinis karalius Zigmantas III Vaza persikėlė iš Krokuvos. Krokuviečiai juokauja, kad Zigmantas III Vaza perkėlė sostinę, nes gydytojas jam rekomendavo ilsėtis kaime.
Viena iš žaliausių sostinių Europoje
Varšuva yra vienintelis ES miestas, turintis gamtos draustinį (Jeziorko Czernikowskie) miesto centre.
Vešlūs parkai, žalios aikštės ir sodai užima beveik ketvirtadalį viso Varšuvos ploto. Klasikinės muzikos gerbėjai džiaugsis Šopeno koncertais sekmadienio popietėmis Lazienki (Łazienki) parke. Tai – didžiausias parkas Varšuvoje, užimantis 76 hektarus (188 ha) miesto centro. Iš pradžių XVII a. suprojektuotas kaip bajoro Stanisławo Herakliuszo Lubomirskio pirčių parkas. 1918 m. oficialiai paskelbtas viešuoju parku. Lazienki lanko turistai iš visos Lenkijos ir viso pasaulio, jis yra muzikos, meno ir kultūros vieta.
Vilanovo karališkieji rūmai (Wilanow Palac), esantys Vilanovo rajone, išgyveno Lenkijos pertvarkas ir abu pasaulinius karus, todėl primena Lenkijos valstybės kultūrą, kuri buvo iki XVIII amžiaus negandų. Tai – vienas svarbiausių Lenkijos paminklų.
Varšuva gali didžiuotis, kad 1747 m. atidarė pirmąją oficialią biblioteką pasaulyje.
Varšuvos herbas – undinėlė
Varšuvos herbe ir miesto simboliu pavaizduota undinėlė (syrenka). Jos istorija prasidėjo 1300-aisiais, tai – viduramžių pasaka apie svetingumą. Pasak legendos, žvejys išlaisvino Varšuvos undinėlę iš turtingo pirklio, o ji tada pareiškė esanti pasirengusi apsaugoti miestą ir jo gyventojus.
F. Šopenas norėjo būti palaidotas Varšuvoje
Kompozitorius Fryderykas Šopenas buvo vienas garsiausių Varšuvos gyventojų. Nors mirė Paryžiuje (1849 m.), norėjo, kad jo širdis būtų palaidota Varšuvoje. Įdomu tai, kad F. Šopenas nemėgo ir niekino lenkus, bet gyvenimo pabaigoje turbūt pakeitė savo mąstymą apie tėvynę. Jis palaidotas Šventojo Kryžiaus bažnyčioje, gatvėje Krakowskie Przedmieście.
Kultūros ir mokslo rūmai vis dar kelia debatus: vieni juos mėgsta, kiti nekenčia
Pastatyti 1950-aisiais ir padovanoti Lenkijos žmonėms kaip „dovana“ nuo Stalino. Rūmų dizainas panašus į garsiuosius septynis Maskvos bokštus. Beje, varšuviečių nuomonės išsiskiria: kai kuriems patinka, nes tai – gražus pastatas, susijęs su miesto atgimimu po 1944 m. sukilimo, kiti nemėgsta, nes jiems primena komunizmo laikus, kai šalis buvo Rytų bloko dalis.
Katės čia „dirba“, kad atsikratytų pelių ir žiurkių
Vienas iš mažai žinomų faktų apie Kultūros ir mokslo rūmus yra tas, kad apatiniai aukštai vilioja peles ir žiurkes. Taigi žemesniuose pastato aukštuose ir rūsyje... „dirba“ katės ir taip gina pastatą nuo graužikų bei užkerta kelią ligoms plisti.
Šeštas pagal aukštį pastatas Europos Sąjungoje
Nors Kultūros ir mokslo rūmai pastebimai iškilę virš Varšuvos panoramos, tai nėra tiesiog tik vienas aukščiausių pastatų Lenkijoje. Statybų metu tai buvo aukščiausias bokšto laikrodis pasaulyje. Nuo 2018 m. rugpjūčio Kultūros ir mokslo rūmai – šeštas pagal aukštį pastatas Europos Sąjungoje.
Kultūros ir mokslo rūmuose yra 3288 kambariai. Vieni lieka tušti, o kiti naudojami tik ypatingiems renginiams. Kambariuose – daugiau nei 100 tualetų, daugybė biurų, judančių teatrų, barų, didžiųjų salių, konferencijų ir visų rūšių didelių posėdžių salių. Didžiausias kambarys – pagrindinė 2 897 vietų auditorija, naudojama dideliems renginiams.
Kiekvieną dieną, 11.15 val., iš Varšuvos pilies laikrodžio bokšto skambučio garsas pasiekia tris pasaulio šalis. 1939 m. rugsėjo 17 d. laikrodis sustojo per bombardavimą.
Maria Skłodowska-Curie gimė Varšuvoje
Viena garsiausių žmonių, gimusių Varšuvoje, buvo Maria Skłodowska-Curie, ji pelnė tarptautinį pripažinimą už savo radioaktyvumo tyrimus ir buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją.
Be to, kad ji – pirmoji moteris, laimėjusi Nobelio premiją, Maria buvo pirmoji ir vienintelė moteris, laimėjusi Nobelio premiją du kartus, ir vienintelis asmuo, pelnęs Nobelio premiją dviejose mokslo srityse. Ji taip pat buvo pirmoji moteris, tapusi Paryžiaus universiteto profesore.
Maria gimė Varšuvoje, tuometinėje Lenkijos karalystėje, priklausiusioje Rusijos imperijai. Ji studijavo slaptame Varšuvos skraidymo universitete ir pradėjo praktinius mokslinius mokymus. 1891 m., būdama 24 metų, sekė vyresniąją seserį Bronislavą mokytis Paryžiuje, kur įgijo aukštesnius laipsnius ir atliko tolesnį mokslinį darbą.
1903 m. Nobelio fizikos premija pasidalijo su vyru Pierre Curie ir fiziku Henri Becquereliu už jų novatorišką darbą plėtojant radioaktyvumo teoriją (jos sugalvotas terminas). Naudodama metodus, kuriuos ji išrado radioaktyviesiems izotopams išskirti, Maria laimėjo 1911 m. Nobelio chemijos premiją už dviejų elementų – polonio ir radžio – atradimą.
Nors Prancūzijos pilietė Marie Skłodowska-Curie prisistatydavo dviem pavardėmis, niekada neprarado lenkiško identiteto jausmo. Ji mokė savo dukras lenkų kalbos ir aplankydavo gimtinę. Pirmąjį atrastą cheminį elementą polonį pavadino savo gimtosios šalies vardu.
Paminklai – politinio konflikto objektas
Varšuvą puošia daugybė istorinių paminklų, kai kurie iš jų – politinio konflikto objektas. Pokario vyriausybė buvo jautri paminklų atžvilgiu ir linkusi neskatinti nepatvirtintų žmonių ir įvykių atstovavimo. Pavyzdžiui, nacionalinėje nežinomo kareivio kapo šventovėje, kurioje – 1919 m. mūšyje dėl Lvovo žuvusio lenkų jaunuolio kūnas, yra tik užrašai, prasidedantys Ispanijos pilietiniu karu 1937 m.
Sovietų saugumo policijos įkūrėjo Felikso Dzeržinskio (lenk. Dzierżyński) statula, stovėjusi Saksonijos aikštėje, vietoje, kur caras Nikolajus I iškėlė statulą savo ištikimiems lenkų generolams, 1990 m. buvo pašalinta.
Varšuva buvo svarbus atgimimo centras XVIII a.
Valdant karaliui Stanislovui II Augustui Poniatovskiui (1764–1795), Varšuva tapo Lenkijos šviesuomenės centru. Pirmoji pasauliečių mokykla (szkoła Rycerska) buvo atidaryta 1765 m., o 1773 m. mieste pradėjo veikti Tautinio švietimo komitetas. Be to, suklestėjo lenkų teatras ir daugybė spaustuvių.