Pajuodęs Sibiro dangus verčia nešvariausią Rusijos miestą maldauti dujų

Šiame Rusijos mieste, įsikūrusiame milžiniškame Sibiro miške – už gerų 3000 kilometrų ir keturių laiko juostų į rytus nuo Maskvos – oras toks blogas, kad valdžia reguliariai perspėja žmones likti namuose. Dažnai pasikartojant „dangaus užtemimams“, kuriuos sukelia sovietmečio laikų fabrikai ir anglimis kūrenamos elektrinės, Krasnojarskas sumušė nešvariausio planetos oro rekordą.

Rekordiškai aukšta šių metų Sibiro temperatūra reiškia, kad šią vasarą miestas gali taip ir nesulaukti atokvėpio, nes miško gaisrų sezonas, kaip prognozuojama, prasidės jau birželio pabaigoje – mėnesiu anksčiau nei paprastai.

„Pajuodęs dangus Krasnojarske yra įprastas reiškinys, – sako Julia Moisejeva, vietos gyventoja, sukaupusi rimtas N95 respiratorių atsargas dar neprasidėjus koronaviruso pandemijai. – Kartais smogas toks tirštas, kad sunku įžiūrėti gretimą pastatą.“

Milijonas Krasnojarsko gyventojų netikėtai atsidūrė klimato kaitos fronto linijose: žiemą, kai anglies dioksido emisijų kiekis būna didžiausias, jie susiduria su toksišku smogo lygiu, o vasarą kenčia nuo miško gaisrų dūmų. Miestas atspindi platesnę aplinkosaugos katastrofą Sibire – regione, didesniame už Jungtines Valstijas, kur visuotinis atšilimas tirpdo amžinąjį įšalą ir pleškina vieną iš didžiausių pasaulio miškų, rusiškai vadinamą taiga.

Praėjusį mėnesį suminkštėjusi žemė tikriausiai padėjo sukelti degalų nutekėjimą atokiame šiauriniame Norilsko mieste: 20 000 tonų dyzelino išsiliejo į ekologiškai pažeidžiamą upių sistemą. Tai bene didžiausias išsiliejimas Arktyje po Aliaskos „Exxon Valdez“ katastrofos 1989 m. Prezidentas Vladimiras Putinas, ilgą laiką skeptiškai vertinęs aplinkosaugos problemas, pagaliau pradeda jas pripažinti: jis griežtai sukritikavo milžinišką kasybos kompaniją, atsakingą už dyzelino nutekėjimą, ir svarsto galimybę iš naujo svarstyti laikinai sustabdytą aplinkosaugos įstatymą.

„Covid-19“ pandemija sukelia papildomų iššūkių. Pasak „United Co. Rusal“, didžiausio pasaulyje aliuminio gamintojo už Kinijos ribų ir vieno didžiausių miesto darbdavių, sveikatos krizė dar labiau padidins taršą, nes ekonominis nuosmukis vietos gyventojus verčia pasikliauti pigesniu ir nešvaresniu kuru šildymui.

Reaguodamos į tai, valdžios institucijos turėtų paspartinti planus nuvesti į miestą gamtinių dujų vamzdyną, balandžio 30 d. laiške vyriausybei, kurį matė „Bloomberg News“, rašė „Rusal“ generalinis direktorius Jevgenijus Nikitinas.

Nacionalinė orų tarnyba praneša, kad Krasnojarske 2018 m. buvo užregistruota didžiausia oro tarša visoje Rusijoje, kaip rodo naujausi turimi duomenys. Tačiau Igoris Špechtas, suorganizavęs matuoklių tinklą savanorių dalyvių balkonuose, tvirtina, kad oro kokybė yra kur kas prastesnė, nei teigia valdžios institucijos.
„Mūsų oras klasifikuojamas kaip blogiausias pasaulyje taip dažnai, kad į pasaulinį Oro kokybės indeksą jau nebekreipiame dėmesio“, – sako I. Špechtas.

„Optimistinis scenarijus“

Viskas gali dar pablogėti. Kol visa Europa stengiasi atsisakyti anglių, energetikos ministras Aleksandras Novakas tvirtina, kad Rusija iki 2035 m. ketina padidinti produkciją daugiau kaip 50 proc. – pagal „optimistinį scenarijų“. Anglys teikia pusę regiono elektros ir yra plačiai naudojamos privačių namų apšildymui. Nors Rusija yra didžiausia pasaulyje gamtinių dujų eksportuotoja, didžioji Sibiro dalis nėra prijungta prie šalies dujotiekio, todėl negauna šių švaresnių degalų.

Nors pusę visos elektros energijos Sibirui prigamina nulinės emisijos hidroelektrinės, už 30 kilometrų nuo Krasnojarsko esanti užtvanka taip pat prisideda prie oro taršos. Jenisejaus upė pasroviui niekada neužšąla, nepaisant to, kad vidutinė sausio mėnesio temperatūra siekia –16 laipsnių Celsijaus, todėl susidaro garai, kurie sulaiko kenksmingas daleles ir dar labiau sustiprina smogą.

Krasnojarsko oro kokybė federalinės valdžios dėmesį atkreipė po 2018 m. V. Putino vizito ir praėjusių metų gaisrų taigoje – gyvybiškai svarbioje anglies kaupykloje, absorbuojančioje visos planetos anglies dioksidą.

Naujas vamzdynas

Šiuo metu miestas dalyvauja nacionalinėje švaraus oro programoje, kuri ragina plėsti gamtinių dujų naudojimą. Pagal planą numatyta nutiesti 570 kilometrų ilgio dujotiekį iš Kemerovo srities, kuris apygardos gubernatoriaus Aleksandro Uso vertinimu kainuos 120 milijardų rublių (1,7 mlrd. dolerių).

Tačiau siūlomas dujotiekis nebuvo įtrauktas į „Gazprom PJSC“ 2020 m. investicijų programą. Praėjusį mėnesį valstybės valdoma dujų milžinė pranešė, kad iki 2025 m. planuojamos investicijos tebėra svarstomos.

Energetikos ministerija atsisakė komentuoti dujotiekio į Krasnojarską nuvedimą, tačiau pranešė, kad vyriausybė yra patvirtinusi planą iki 2024 m. pagerinti orą Krasnojarske. Planas apima miesto šildymo sistemų modernizavimą ir senų katilinių uždarymą.

Dujų tiekimas į Krasnojarską kainuotų maždaug tris kartus tiek, kiek Rusija išleidžia dujofikavimui per visus metus, teigia Maskvos Skolkovo energetikos centro analitikas Sergejus Kapitonovas.

Reguliuojamos dujų kainos gali sudaryti dešimtadalį to, ką moka eilinis Europos vartotojas. Tai „sukuria paradoksą, kai didieji šalies regionai, turintys didžiausius pasaulyje gamtinių dujų išteklius, neturi prieigos prie dujų ir vietoj to šilumai ir elektrai gaminti turi naudoti anglis“, – pažymi S. Kapitonovas.