NHS simbolizuoja Jungtinės Karalystės atsakomybę savo piliečiams, kurių daugelis greičiausiai per visą gyvenimą nėra matę sąskaitos iš ligoninės. Vis augant grėsmei, kad nebepavyks palaikyti NHS misijos ir pelno nesiekiančios institucijos moralinio įvaizdžio bei susitvarkyti su darbuotojų trūkumu ir finansuoti maždaug 200 mlrd. JAV dolerių vertės metinį biudžetą, pagrindinių partijų vadovai žada 71‑erių metų programą ginti bet kokia kaina.
Kandidatai į ministro pirmininko postą bando vienas kitą aplenkti žadėdami gerinti NHS paslaugas ir rasti naujų būdų ją finansuoti. Leiboristų partijos vadovas Jeremy Corbyn pirmąją rinkiminės kampanijos kalbą pradėjo pasižadėdamas sukurti „žmonių pasididžiavimo vertą sveikatos priežiūros tarnybą“ ir pažadėjo NHS finansavimui skirti papildomus 26 mlrd. svarų sterlingų. O nuo „Brexit“ politinio liūno politikas atsitraukė pareiškęs, kad jo partija „leis tautai pačiai nuspręsti, ar pasitraukti sudarius protingą sutartį, ar likti“.
Ministras pirmininkas Boris Johnson tvirtina, jog Konservatorių partija NHS per penkerius metus planuoja skirti 20,5 mlrd. svarų investicijų bei žada atidaryti 40 „naujų“ ligoninių (nors paaiškėjo, kad dauguma jų tėra renovuojamos senos ligoninės). Jis taip pat tvirtino atidėsiąs planą mažinti pelno mokestį, kad galėtų finansuoti NHS ir kitus valstybės prioritetus.
Pasak rinkimines kampanijas sekančių apklausos paslaugų įmonės „Ipsos MORI“ atstovų, rinkėjai šiuo metu svarbiausia problema laiko ne „Brexit“, o sveikatos apsaugą. Ši žinia gali būti palanki J. Corbyn, kuris stengiasi pasinaudoti NHS, kad pavytų dviženkliu procentinių balų skaičiumi pirmaujantį B. Johnson. Apklausų įmonės „YouGov“ duomenimis, du trečdaliai Jungtinės Karalystės mano, kad B. Johnson vyriausybė NHS valdo prastai, todėl Leiboristų partija prie šio klausimo nuolatos grįžta.
„Komforto zona“
„NHS – tema, patenkanti į Leiboristų partijos komforto zoną. Kalbėdami apie ją leiboristai visada bando sukelti klausytojų gailestį, – teigia Liverpulio universiteto politikos mokslų fakulteto dekanas Andrew Russell. – O Konservatoriai bando atsigriebti tvirtindami, kad tokias tarnybas kaip NHS jie valdo labai efektyviai.“
Diskusijos dėl „Brexit“ ir NHS – susijusios. Jungtinės Karalystės piliečiai labai sunerimo išgirdę JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, jog Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, derybose dėl prekybos santykių taip pat būtų „svarstomas“ ir NHS likimas.
Iš pradžių tikėtasi, kad ypatingi santykiai su sąjungininke už Atlanto padėtų sušvelninti „Brexit“ pasekmes, tačiau užsiminus, kad sveikatos priežiūrą gali perimti privačios JAV sveikatos draudimo įmonės, ligoninių operatoriai bei konsultantai, kilo didžiulis pasipiktinimas. Net palankios sutarties su JAV pranašumus žadėjęs B. Johnson išgirdęs tokį pasiūlymą atsitraukė.
Nors D. Trumpas vėliau savo pasiūlymų atsisakė, nerimas dėl galimos nekilnojamojo turto magnato įtakos NHS Jungtinėje Karalystėje nedingo. Antradienį vykusiame antrajame kandidatų debatų etape J. Corbyn pateikė cenzūruotus dokumentus, kuriuose, pasak jo, aptariami slapti planai, suteiksiantys JAV įmonėms „atvirą prieigą“ prie sveikatos priežiūros rinkos. „Jūs norite parduoti NHS Jungtinėms Valstijoms ir didžiosioms farmakologijos įmonėms“, – pareiškė jis B. Johnson.
„Mūsų NHS niekada nebus parduodama“, – atsakė ministras pirmininkas ir atkirto, kad J. Corbyn planai įvesti keturių darbo dienų savaitę pakenktų sveikatos priežiūros institucijai.
Vaistų kainos
Labiausiai Jungtinė Karalystė nenorėtų perimti JAV patentuotų vaistų kainų. Skaitmeninės sveikatos priežiūros įmonės „Medbelle“ atlikto tyrimo duomenimis, JAV vaistų kainos tarptautinę reprezentatyvių gaminių kainų medianą viršija maždaug 400 proc. Jungtinėje Karalystėje vaistų kainos artimos rekomenduojamai kainai.
„Brexit“ – vienas prieštaringiausių politinių klausimų, atskleidžiančių skirtingas rinkėjų nuomones apie imigraciją, prekybą, ekonomiką bei Šiaurės Airijos sieną. Tačiau NHS problema politiniu požiūriu daug paprastesnė, todėl praeityje B. Johnson ji buvo tapusi slaptuoju ginklu.
Arėjant 2016 m. referendumui, B. Johnson balsuoti už pasitraukimą iš ES ragino reklama ant raudono „kovos autobuso“ – reklamoje buvo teigiama, kad Jungtinė Karalystė Europos Sąjungai kiekvieną savaitę atiduoda 350 mln. svarų (pasilikimą ES palaikančios grupės tai neigia). „Geriau finansuokime NHS“, – priduriama ant autobuso užrašytoje reklamoje.
Tuo tarpu J. Corbyn iškėlė ambicingus tikslus gerinti britų gerovę ir socialinę apsaugą, pavyzdžiui, teikiant geresnę psichinės sveikatos priežiūrą, vaikų priežiūros paslaugas bei motinystės atostogas. Be to, jis pasiūlė įkurti valstybės finansuojamą farmakologijos įmonę, padėsiančią užtikrinti prieinamas vaistų kainas. Tačiau dviejų didžiausių šalies vaistų gamintojų „AstraZeneca Plc“ ir „GlaxoSmithKline Plc“ akcijų kainos tokie pažadai nesumažino.
Mintis įkurti sveikatos priežiūros tarnybą gimė po Antrojo pasaulinio karo, kai norėta užtikrinti, kad grįžtantys sužeisti ir ligoti kareiviai bus prižiūrimi nepaisant jų finansinės padėties. Tuomet kilo idėja nemokamą visuotinės sveikatos priežiūros sistemą pritaikyti visai visuomenei – taip 1948 m. valdant leiboristui sveikatos apsaugos ministrui Aneurin Bevan sukurta NHS.
Gyvenimo trukmė
Sistema Jungtinei Karalystei buvo naudinga – joje vidutinė gyvenimo trukmė (81 m.) palyginus su panašiomis valstybėmis užima 10 vietą, o pagal sveikatos priežiūros išlaidas vienam gyventojui Jungtinė Karalystė patenka į vidurį tarp Vakarų šalių. Išlaidos sveikatos priežiūrai Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip dvigubai mažesnės negu JAV.
Tačiau dėl sistemos ateities nerimauti verta. Nuolatos kyla problemų dėl jos finansavimo, o žmonių pasitenkinimas paslaugomis mažėja. Praeitais metais paslaugomis patenkinti buvo tik 53 proc. gyventojų – 3 procentiniais balais mažiau negu praeitais metais ir mažiausiai nuo 2007 m. „Brexit“ sveikatos priežiūros tarnybos problemas greičiausiai tik paaštrins, nes bus sunkiau pasikviesti iki šiol jos veiklą vykdyti padėjusių Europos Sąjungos piliečių.
Daugelis „NHS trust“ vadinamų sistemos skyrių nesugeba susitvarkyti su sudėtingais ir sunkiai nutraukiamais skolinimosi susitarimais, pradėtais norėjus finansuoti NHS plėtrą – prognozuojama, kad pusė jų metus baigs turėdami biudžeto deficitą. Nuo 2008 m. finansinės krizės iš ligonių kišenės apmokamų vaistų ir procedūrų kainos išaugo, be to, nors NHS – viena visapusiškiausių sveikatos priežiūros sistemų Europoje, Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo duomenimis, per metus dėl išlaidų sveikatai finansinių sunkumų patiria maždaug 1 mln. britų.
Nors NHS reikalingos reformos, jei būtų imtasi veiksmų, kurie visuomenei pasirodytų jai nepalankūs, tikėtina, kad kiltų didžiulis pasipiktinimas.
„NHS Jungtinės Karalystės politikoje užima labai gerbiamą padėtį. Ji – tari šventa karvė, – teigė Liverpulio universiteto dekanas A. Russell. – Visos ją reformuoti bandžiusios partijos suvokė, kad politiškai ji gali būti labai pavojinga.“