Parduotuvėse dingo degtinė – ne bėda: lietuviai sovietmečiu gėrė nuo naminukės iki aušinimo skysčio

Alkoholio politika Sovietų Sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo lėmė, kad alkoholio vartojimas sovietų okupuotose šalyse buvo smarkiai išaugęs. Iškilo grėsmė ne tik Sovietų Sąjungos reputacijai, bet ir pasiekimams įvairiose srityje, o Šaltojo karo laikotarpiu sovietų valdžia sau to leisti tikrai negalėjo. Šįkart cikle „Sausas įstatymas“ – apie antialkoholinę Michailo Gorbačiovo politiką, ir kodėl šis lyderis vis dar svarstė dėl šio kadaise priimto sprendimo.

Šis tekstas pirmąkart publikuotas delfi.lt 2019 m. gruodį.

Girtavimas trukdė pasiekimams ir reputacijai

Skatinimas gerti atsisuko prieš pačius skatintojus. Nors oficialių tyrimų apie alkoholio vartojimo politiką ir statistiką sovietų okupacijos metais (po Antrojo pasaulinio karo) Lietuvoje nėra, tačiau istorikai, vartydami pavienius leidinius, tikina, kad alkoholio vartojimas Sovietų Sąjungoje buvo didelė ir grėsminga problema.

Girtavimas ir alkoholizmas išties kenkė ne tik Sovietų Sąjungos reputacijai, bet ir pasiekimams. Baudžiamųjų bylų rinkiniuose esantys įrašai leidžia suprasti, kad girtavimai dažnai baigdavosi muštynėmis, kūno sužalojimais ir net žmogžudystėmis.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lekt. dr. Marius Ėmužis akcentuoja, kad sovietų valdžia nerimavo, jog besaikis alkoholio vartojimas stabdys Sovietų Sąjungos technologinę, karinę pažangą.