Paskutinio karo kaina Lietuvai buvo milžiniška: pabėgėliais tapę lietuviai į Vakarus ėjo pėsčiomis, dalį pasiglemžė šalta Baltijos jūra

Galbūt bent kartą žiūrėdami žinias apie Ukrainą pagalvojote: o kas būtų, jei viskas vyktų Lietuvoje? Paskutinio karo kaina Lietuvai buvo milžiniška – per Antrąjį pasaulinį karą netekome apie 15 proc. gyventojų (tuo metu Lietuvoje gyveno maždaug 2,5 mln. žmonių). Ir čia net nekalbame apie tuos, kurie dingę be žinios. Dalis lietuvių, kaip ir dalis šių dienų ukrainiečių, pasirinko karo pabėgėlių dalią. Susirinkti svarbiausius daiktus ir keliauti link Vakarų, per žiaurumų draskomas teritorijas, paskatino antrosios sovietų okupacijos baimė. Lietuviai puikiai suvokė, kad pasilikę jie taps šlykštaus režimo beprasmėmis aukomis. Visgi pasirinktas kelias į Vakarus buvo sudėtingas, o kai kam – negailestingas.

Apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais mūsų tėvynainiai gelbėjosi nuo karo ir antrosios sovietų okupacijos bei ką jiems teko savo kelyje patirti, „Delfi plius“ pasakoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas dr. Juozas Banionis.

Bėgo nuo „raudonojo tvano“