Paslaptimis apgaubtas Karaliaus Mindaugo gyvenimas: Lietuvai iškovojo karalystės statusą, bet jo neišlaikė

Šių metų liepos 6-ąją minėsime ypatingą jubiliejų – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 770-ąsias metines. Tai valstybės šventė, įprasminanti šimtmečius skaičiuojančią Lietuvos valstybingumo tradiciją. Ją buvo ypač aktualu pabrėžti 1990–1991-aisiais, kai Lietuva vadavosi iš okupacijos ir dėjo didžiules pastangas sugrįžti į Europos ir pasaulio valstybių bendriją. Liepos 6-osios šventimo tradicijos formuojasi nuo 1991 m., kai pirmą kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos šventimas.

Šiandien liepos 6-oji švenčiama kaip Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Tad ypatingo jubiliejaus proga sugrįžkime į kelio pradžią, į XIII amžių ir prisiminkime, kokia kaina buvo įgyta karūna Lietuvai.

Lietuvos vienijimas

Iki 1240 m. Lietuvos žemės (siaurąja prasme) kunigaikštis Mindaugas suvienijo lietuvių žemes į valstybę ir tapo pirmuoju jos valdovu. Jis veikė ginklu, išžudęs kai kuriuos priešininkus, kiti žemių kunigaikščiai jam pakluso ir pateko į jo aplinką, dar kitus į savo pusę palenkė vedybomis. Jis veikė taip pat kaip ir kitų valstybių vienytojai pereinamuoju laikotarpiu iš priešvalstybinio būvio į valstybinį. Apie 1245 m. Mindaugas jau vadinamas aukščiausiuoju karaliumi, suvokiant, kad lietuvių ir dalis kaimynų žemių (pietinė Sėla, Juodoji Rusia) yra vieno valdovo rankose. Jo valdžią (veikiausiai nominalią) pripažino Nadruva, Skalva bei šiaurinė Sūduva. Sumaniai derindamas įvairius veiklos būdus, Mindaugas atliko svarbiausią darbą visam to meto lietuvių pasauliui – jų žemes sujungė į vieną valstybę. Bet kūrimosi stadijoje jai iškilo dideli išorės ir vidaus pavojai, ji turėjo apginti savo teisę egzistuoti.

Siekdamas galutinai įtvirtinti vienasmenę valdžią ir tapti realiu Lietuvos valdovu, Mindaugas ryžosi pašalinti didžiausią tuo metu kliūtį – savo sūnėnus Tautvilą, Edivydą (Gedvydą) ir jų dėdę, galingąjį žemaičių kunigaikštį Vykintą – garsiojo Saulės mūšio (1236 m.) laimėtoją. 1248-1249 m. žiemą valdovas juos pasiuntė užkariauti valdų į Rusią, o jų žemes užgrobė. Tai sukėlė didelį vidaus karą.