Po šios istorijos bus aišku, kodėl rusai taip pasielgė su Buča: kai sovietai į Lietuvą atsiuntė derlių nuimti „matrosus“, gyventojus ginti stojo net stribai

Pokario Lietuvos istorijoje būta epizodo, kai stribai – ginkluoti kolaborantai, daugiausia pasižymėję žiauriu elgesiu su vietos gyventojais ir kova su Lietuvos partizanais, iš tiesų buvo patapę bent jau mažesniu blogiu. Mažesniu blogiu, lyginant su kitais tuo metu įvairiuose okupuotos Lietuvos rajonuose įsisiautėjusiais gaivalais. Žinoma, tas neilgas, mažai žinomas istorijos epizodas jokiu būdu nepaverčia stribų „liaudies gynėjais“ – taip ši ginkluota paramilitarinė organizacija įvardinta sovietmečio tekstuose. Ir visgi – tuos kelis mėnesius, keliuose skirtinguose Lietuvos rajonuose stribai atrodė bent šiek tiek atstovaujantys vietos gyventojų interesus.

Tie keli mėnesiai – 1952 m. ruduo. Tą rudenį, prieš septyniasdešimt metų, į įvairius Lietuvos SSR rajonus „padėti kolūkiečiams nuimti derlių“ buvo atsiųstos Baltijos karinio laivyno jūreivių grupės. Matrosų grupės – nors žodis „matrosas“ lietuvių kalboje kaip ir nevartotinas, bet šio teksto kontekste jis geriau atskleidžia smurtinę reiškinio esmę nei švelnus ir romantiškas „jūreivis“.

Taigi, matrosai. Lietuvos kaimuose. Derliaus nuėmimas. Derliaus nuėmimas buvo toks, kad vėliau vietiniai čekistai skundėsi aukščiausiai valdžiai visą šią kampaniją apibendrindami kaip nuolatinius viešosios tvarkos pažeidimus, girtavimą, muštynes, niekuo dėtų piliečių luošinimą ir vietinių moterų prievartavimą. Sovietiniams matrosams nereikėjo karo, kad galėtų visokeriopai smurtauti prieš vietos gyventojus – ir tai, ko gero, nemaža mums paaiškina apie tai, kas pastaraisiais mėnesiais įvyko eilėje Rusijos užimtų Ukrainos miestų, pavyzdžiui, Bučoje.

Obelių epizodas