13 kareivių gyvybių nusinešusi vienu didžiausių nuostolių per daugiau kaip tris dešimtmečius Prancūzijos kariuomenei pasibaigusi misija prieš terorizmą Malyje atskleidžia nepatogią tiesą –Prancūzijos planai buvusioje kolonijoje žlunga.
Kai 2013 m. įsikišusi Prancūzija neleido laisvą sąjungą sudariusiems tuaregų tautos separatistams ir islamo kovotojams žygiuoti į pietus sostinės link, prancūzų karius sveikino džiūgaujančios minios. Restoranuose ir baruose net iškeltos Prancūzijos vėliavos. O dabar protestuotojai jas degina.
Neseniai vykusiose demonstracijose daugelis nešėsi plakatus su užrašais: „Prancūzija, nešdinkis. Mes nenorime tavęs čia matyti.“
Daugybę metų nesibaigiančių konfliktų iškentę vietiniai sutaria – nors Prancūzija Malyje turi tūkstančius karių, „Al‑Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ kovotojų smurto tik daugėja, o išpuoliai plinta ir už valstybių ribų. Prancūzijos kariai bendradarbiauja su JT, kuri 15 tūkst. karių turinčią taikos palaikymo misiją Malyje laiko viena pavojingiausių savo operacijų pasaulyje.
Popžvaigždės komentarai
Vienas mėgstamiausių Malio muzikantų Salifas Keita šį mėnesį į savo „Facebook“ paskyrą įkėlė vaizdo įrašą, kuriame liepia prezidentui Ibrahimui Boubacarui Keita liautis „nuolaidžiauti mažajam Emmanueliui Macronui – juk jis tik vaikas“. Vaizdo įraše greičiausiai ant virtuvės stalo sėdintis ir bambarų kalba kalbantis S. Keita taip pat priduria, kad Prancūzija finansuoja Malio priešus džihadistus.
Nors dauguma regiono valstybių nepriklausomybę atgavo prieš 60 metų, Prancūzija vakarų Afrikoje vis dar turi didžiulę įtaką, tačiau jos galia skatina nepasitikėjimą ir padeda plisti konspiracijos teorijoms.
„Nusiteikimas prieš Prancūzijos kariuomenę jaučiamas ne tik Malyje, bet ir Nigeryje bei Burkina Fase, – teigia Bordo Montaigne universiteto Prancūzijos geopolitinių tyrimų ir Afrikos regiono specialistas Christianas Bouquet'as. – Toks nusiteikimas nestebina, bet su juo kovoti sunku.“
Prancūzija įstrigo?
Savitą viziją apie Europos vietą pasaulyje turintis E. Macronas mano, kad Afrikos kova su terorizmu neatsiejama nuo Europos saugumo. Jei džihadistai įsitvirtintų tame regione, turėtų gerą poziciją pulti Europos sostines, o vis didėjantis nesaugumas paskatintų dar daugiau migrantų leistis į pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą.
Prancūzijos vadovas ragino ES sąjungininkes padėti išvengti tokios lemties remiant silpnas vietos kariuomenes, tačiau dėl sudėtingos pačios Prancūzijos padėties atrodo, kad jas įtikinti bus sunku.
Net pačios Prancūzijos parlamentarai svarsto, ar nebūtų geriau tiesiog pasitraukti. Paskelbus apie kareivių mirtimi pasibaigusią sraigtasparnių avariją, tokį klausimą uždavė ir kraštutinių kairiųjų pažiūrų Prancūzijos parlamentaras.
Ministras pirmininkas Edouardas Philippe'as atsakė, kad Prancūzija „kovoja bjaurią kovą prieš vyrus ir gaujas, norinčius destabilizuoti tas valstybes, o tada destabilizuoti mus.“ Norint užtikrinti, kad regionas bus stabilus, kariuomenės neužtenka, tačiau ji „būtina“, teigė E. Philippe'as.
Naujausiais vyriausybės duomenimis, Sahelio regioną apimančiai operacijai prieš sukilėlius „Barkhane“ Prancūzija išleido 690 mln. eurų. Sausringas pietiniame Sacharos dykumos pakraštyje plytintis Sahelio regionas užima Europos dydžio plotą ir apima daugelį skurdžiausių Afrikos valstybių. Su islamistų kovotojais čia kariauja ir jų vadovų ieško maždaug 4 500 prancūzų karių.
Operacijose naudojami dronai, sraigtasparniai, tankai ir šarvuočiai bei specialiųjų padalinių kariai. Ši karinė kampanija – iki šiol didžiausia Prancūzijos karinė kampanija užsienyje, o, įskaičiavus žuvusiuosius šią savaitę, joje jau žuvo 30 prancūzų karių.
Laisva tuaregų sukilėlių sąjunga su islamistų kovotojais sutriuškino demoralizuotą Malio kariuomenę, o JT ir ES finansuojamos pastangos ją atkurti į priekį stūmėsi lėtai. 2017 m. susiformavo ryšių su „Al‑Qaeda“ turinti grupuotė, kuri plito naudodamasi bendruomenėse tvyrančia įtampa bei silpna valdžia. Taip pat plito ir „Didžiosios Sacharos Islamo valstybės“ grupuotė.
Nuo gegužės Malio kariuomenę kovotojų grupuotės užpuolė jau 30 kartų, o dvi daugiausia aukų pareikalavusios atakos įvykdytos šį mėnesį. Dramatiškiausi susirėmimai įvyko tolimus šiaurės rytų sargybos postus užpuolus šimtams juodomis skraistėmis veidus apsivyniojusių kovotojų ant motociklų, per dvi skirtingas atakas nužudžiusių beveik 100 karių.
JT duomenimis, dėl neramumų vien per pirmąjį šių metų pusmetį namus paliko 168 515 žmonių.
„Mes pervargę, – šį mėnesį parlamentui kalbėjo gynybos ministras generolas Ibrahima Dahirou Dembele. – Turite teisę bijoti. Net aš, gynybos ministras, bijau. Mes tikrai pakliuvome į bėdą.“