E. Musk gaminamus automobilius (kaip ir daugelį šiuolaikinių transporto priemonių) tiksliau būtų vadinti prie interneto prijungtais kompiuteriais ant ratų. Dalyje pigesnių „Tesla“ modelių automobilio programinė įranga neleidžia visiškai išnaudoti baterijos galių, todėl jis nuvažiuoja mažiau. Tačiau paspaudus mygtuką įmonės būstinėje Palo Alte, įmonė gali pašalinti šiuos apribojimus ir laikinai leisti vairuotojams naudotis visa baterijos galia.
E. Musk kompiuterizuoti automobiliai – tik vienas daug platesnės tendencijos pavyzdys. Pingant kompiuteriams ir internetui, atrodo logiška juos įmontuoti į daiktus, kurie patys savaime nėra kompiuteriai – nuo sauskelnių ir kavos aparatų iki karvių ir robotų gamyklose, taip sukuriant vadinamąjį „daiktų internetą“ (internet of things, arba IOT).
Kompiuterius imant įrenginėti automobiliuose, telefonuose ir televizoriuose, ši lėta revoliucija daugelį metų pamažu greitėjo. Tačiau netrukus interneto transformacija peržengs visas ribas. Pasak vienos prognozės, 2035 m. pasaulyje bus trilijonas prie interneto prijungtų kompiuterių, įmontuotų į įvairiausius daiktus – nuo maisto pakuočių iki tiltų ir drabužių.
Toks pasaulis turi daug privalumų. Vartotojams patogu, o gaminiai turi funkcijų, kurių neturi nekompiuterizuotos jų versijos. Pavyzdžiui, išmanieji „Amazon Ring“ durų skambučiai turi judesio jutiklius ir filmavimo kameras, o sujungus juos į viena galima suformuoti sistemą, veikiančią kaip privati uždarosios grandinės televizija ir suteikiančią klientams galimybę naudotis skaitmenine rajono apsaugos sistema bei perduoti policijai įtartinus vaizdo įrašus.
Verslai taip pat dirba veiksmingiau, nes gali konkrečiai apskaičiuoti ir analizuoti anksčiau trumpalaike ir nepatikima laikyta informaciją. Išmanus apšvietimas pastatuose padeda taupyti energiją. Kompiuterizuota įranga gali nuspėti, kada pati suges, ir iš anksto suplanuoti gedimams kelią užkertančius priežiūros darbus. Internetu sekant karves galima tiesiogiai stebėti jų maitinimosi įpročius ir gyvybines funkcijas, todėl jos duoda daugiau pieno, o susirgus joms reikia mažiau vaistų. Po vieną tokie pokyčiai atrodo maži, bet visi kartu gali tapti puikia paskata ekonomikos augimui – galimai labai žymiam.
Tačiau bėgant laikui pasikeis ne tik ekonomika, bet ir visas pasaulis. Šį pokytį galima suprasti kaip antrąjį interneto plėtojimo etapą. Į jį persikels pirmajame interneto plėtojimo etape dominavę verslo modeliai – pavyzdžiui, toliau gyvuos visa apimantys technologijos „platformų“ monopoliai arba duomenų rinkimu paremtą verslo modelį naudojančios įmonės, vis dar kritikuojamos už „šnipinėjimo kapitalizavimą“.
Vis daugiau įmonių taps technologijų įmonėmis, o internetas prasiskverbs į kiekvieną gyvenimo sritį. Dėl to daugybė neišspręstų klausimų apie nuosavybę, duomenis, šnipinėjimą, konkurenciją ir saugumą iš virtualiojo pasaulio persikels į tikrąjį.
Pradėkime nuo nuosavybės. Kaip paaiškėjo iš pavyzdžio apie E. Musk automobilius, internetas suteikia įmonėms galimybę prisijungti prie savo gaminių net ir tada, kai šie jau parduoti, taip juos paverčiant panašesniais į paslaugą, o ne produktą. Ši galimybė jau ima keisti tradicinį suvokimą, kas yra nuosavybė.
Pavyzdžiui, kai „Microsoft“ liepą uždarė savo elektroninių knygų parduotuvę, klientai prarado galimybę skaityti jau nusipirktas knygas (įmonė pasiūlė grąžinti pinigus). O kai kurie pirmieji „išmaniuosius namus“ išbandę klientai pastebėjo, kad įmonėms praradus susidomėjimą nustojo veikti kai kurie įrenginiai.
Tokie pokyčiai atima galią iš pirkėjų ir perduoda ją pardavėjams. Geras to pavyzdys – JAV pažangiąsias technologijas naudojančių traktorių gamintoja „John Deere“, įsivėlusi į ginčus dėl programinės įrangos apribojimų, neleidžiančių klientams traktorių taisyti patiems. Kadangi parduodama ne programinė įranga, o licencija, įmonė tvirtino, kad tam tikromis aplinkybėmis traktorių pirkėjai perka ne gaminį, o licenciją juo naudotis.
Virtualūs verslo modeliai fiziniame pasaulyje atrodys keisti. Technologijų įmonės paprastai džiaugiasi galimybe judėti greitai ir viską laužyti. Tačiau juk negalima, pavyzdžiui, išleisti beta versijos šaldytuvui. Išmaniųjų telefonų gamintoja „Apple“ savo telefonams naujinimus kuria tik maždaug penkerius metus po jų pagaminimo – o „Android“ vartotojams pasiseka, jei naujinimų sulaukia bent dvejus metus. Tačiau tokie gaminiai kaip skalbimo mašinos arba pramoninė įranga gali gyvuoti dešimt ar daugiau metų. Todėl įmonėms reikės rasti būdą, kaip užtikrinti, kad sudėtingi kompiuterizuoti įrenginiai gerai veiks dar ilgai po to, kai jas sukūrę programuotojai jau bus jas pamiršę.
Kita problema bus duomenų sauga. Didelės dalies internetinių įmonių verslo modelis paremtas „nemokamomis“ paslaugomis, kurios suteikiamos mainais už prieigą prie vertingų ir asmeniškų vartotojų duomenų, renkamų gavus geriausiu atveju tik iš dalies informuotų asmenų sutikimą. Šis problema aktuali ir daiktų internetui. Išmanūs čiužiniai stebi, kaip žmonės miega. Medicininiai implantai seka ir keičia širdies ritmą ir insulino kiekį kraujyje, tačiau juos gaminančios įmonės ne visada veikia skaidriai.
Draudimo įmonės eksperimentuoja naudodamos duomenis iš automobilių ir fizinio aktyvumo sekimo prietaisų ir pagal juos nustatydamos įmokas. Virtualiame pasaulyje ginčai dėl to, kokius duomenis galima rinkti ir kam jie priklauso, atrodo lengvabūdiški ir svarbūs tik teoriškai. Tačiau tikrame pasaulyje jų pasekmės gali būti rimtos.
Be to, kyla klausimų apie konkurenciją. Duomenys iš prie daiktų interneto prijungtų prietaisų tokie pat vertingi, kaip ir duomenys iš „Facebook“ žinučių ar „Google“ paieškos istorijos. Duomenų rinkimu grindžiami verslai auga rinkdami ir apdorodami vis daugiau informacijos, todėl galima spėti, kad rinkos tendencijos, padėjusios susikurti didžiulėms internetinėms technologijų platformoms, nesikeis.
Reikės įvesti standartus, be to, prietaisai turės dalintis duomenimis, o tai padidins rinkos lyderių pranašumą, tačiau kartu išaugs ir (kartais gerai pagrįstos) vartotojų baimės dėl to, kad prie interneto prijungus automobilius, medicininius implantus ir kitus prietaisus, į juos gali įsilaužti programišiai.
Nuspėti, kokių pasekmių turės technologija, visada sunku, ypač tada, kai kalbama apie tokią universalią technologiją kaip kompiuteriai. Prieš 25 metus prasidėjus vartotojams skirto interneto erai vyravo naivus optimizmas. O šiais laikais antraštėse dominuoja pranešimai apie interneto trūkumus – nuo technologijų monopolių iki vartotojus šnipinėjančių įmonių ir žmonių radikalizavimo internete.
Kaip ir su visomis naujovėmis, svarbiausia užduotis vystant daiktų internetą bus kaip įmanoma geriau išnaudoti jo privalumus ir sumažinti trūkumus. Tai padaryti nebus lengva. Tačiau žmonės, kurie imsis šios užduoties, turės vieną privalumą – jie jau išgyveno pirmąją interneto revoliuciją, tad gali įsivaizduoti, ko tikėtis.