Tačiau šį mėnesį iš Niujorko į Vieną atlikti šeimai svarbios misijos atkeliavo Rothschildų šeimos palikuonis Geoffrey Hoguetas (G. Hoguetas – tolimas Rothschildų, kuriems priklauso dalis „The Economist“ akcijų, pusbrolis). Jis padavė Vienos miestą į teismą už tai, kad savivaldybė netinkamai valdė jo prosenelio Alberto Freiherrio von Rothschildo labdaros fondą, kurį šis įsteigė vykdydamas savo bevaikio brolio Nathanielio testamente pateiktą norą. Pirmasis posėdis įvyko vasario 20 d.
G. Hoguet nusivylęs tuo, kaip Viena valdė „Die Nathaniel Freiherr von Rothschild’sche Stiftung für Nervenkranke“ – 1907 m. įsteigtą psichinėmis ligomis sergančių ligonių gydymą apmokėti skirtą fondą, kurį 1938 m. konfiskavo naciai, o 1956 m. perėmė nauja nepriklausoma respublika. Kažkada fondas buvo nepaprastai turtingas – spėjama, kad jam skirta 120 mln. eurų. Nathanielio auka buvo didžiausia labdarai skirta auka per visą Austrijos istoriją.
G. Hoguetas nori, kad fondą vėl valdytų 12 narių komitetas (devynis narius į jį paskirtų Rothschildų šeima). Pasak jo ieškinio, neperleisdama fondo valdymo Viena „faktiškai tęsė nacių vykdytą programą išvaryti žydus iš verslo sektoriaus“. G. Hoguetas taip pat nori anuliuoti 2002 m. įvykdytą sandorį, kuriuo baroko stiliaus Maria Theresa Schlössl rūmai, kuriuose buvo įkurta viena pirmųjų pasaulio psichiatrinių ligoninių, ieškovo teigimu „nepaprastai maža“ kaina parduoti miesto savivaldybei. Jis taip pat nori anuliuoti 2017 m. pridėtą punktą, kuriame nurodyta, kad jei fondas kada nors būtų panaikintas, jo turtas atitektų Vienai.
Miesto atstovai tikina, kad visada prisiėmė atsakomybę už su naciais susijusią miesto istoriją. Miesto advokatas teismui teigė, kad tada, kai fondą perėmė naciai, jo turtas buvo sumažėjęs iki 8 mln. eurų. Pasak jo, tam, kad fondas galėtų išlaikyti savo ligonines, bėgant metams miestas jam skyrė 500–600 mln. eurų. Tačiau pirmininkaujanti teisėja Ursula Kovar kritikavo miesto atstovus ir teigė, kad sprendimas pridėti punktą, kuriuo fondui išnykus turtas būtų perduodamas tik miesto savivaldybei, kelia „nepaprastai didelį susirūpinimą“. Jai patarus abi pusės pradėjo derybas.
G. Hoguetas teigia, kad jis vis dar labai prisirišęs prie Austrijos ir daugelio šioje Alpių valstybėje įgytų draugų. Anksčiau vyras dirbo jo protėvio įkurtame dideliame Austrijos banke „Creditanstalt“. Visai neseniai jo šeimai čia priklausė nemažai žemės, tačiau praeitais metais jie atsisakė paskutiniojo sklypo – pardavė maždaug 7 000 ha miško Žemutinėje Austrijoje.
Šiuo pardavimu po daugiau kaip 200 metų Rothschildų šeimos fizinės nuosavybės Austrijoje nebeliks. Tačiau G. Hogueto protėviai greičiausiai būtų pritarę savo palikuonio kovai už jų teises. Jo prodėdė Louisas, paskutinis vyriškosios lyties Rothschildų šeimos atstovas Austrijoje, mirė 1955 m. JAV, tačiau vis tiek norėjo būti palaidotas Centrinėse Vienos kapinėse.