Rusija – kontinentinės Kinijos vasalė: viskas vardan to, kad „nepasiduotų Amerikai“

Amerikoje kurį laiką „sveriama“, kas – Kinija ar Rusija – grėsmingesnė konkurentė. XXI amžiuje valdo ekonominė argumentacija (kaip kad XX-ame valdė ideologijos), šia prasme Rusija su jos 2 proc. nesiekiančia dalimi pasaulinėje bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje dėtina į šalį. Kaip žiūrėsi, nė iš tolo neprilygsta 16–17 proc. siekiančiai Kinijos daliai.

Paskutinius penkerius metus Kinijos BVP metinis augimas siekė vidutiniškai 5,9 proc., Rusijos ekonomika teūgtelėdavo vidutiniškai 1,5 proc. per metus. Kinijos ekonomika ir siaučiant koronavirusui šių metų pirmąjį ketvirtį augo 18,3 proc., lyginant su analogišku pernykščiu laikotarpiu, BVP augimas buvo didžiausias nuo 1992 metų, kai rodiklis pradėtas fiksuoti.

Pekino valdžia kovo pradžioje išdidžiai pranešė, jog BVP dalis vienam gyventojui antrus metus viršijo 10 tūkstančių dolerių. Rusijoje ji, atvirkščiai, nusileido žemiau šios ribos, šalis grįžo į 2007 metų lygį. Kinų ekonomika faktiškai jau prilygsta amerikietiškajai ir toliau augs, Rusijos piliečių pajamos menksta 12 metų iš eilės.

Pateiktų patentų paraiškų kiekis kaip ekonominio aktyvumo, taigi ir potencialaus augimo indikatorius: 2020 metų pradžiai Kinija jų buvo pateikusi 1 542 000, JAV 597 000, Rusija – 34 000. Rusai 45 kartus mažiau nei kinai.

Tiesa, Maskva „būti nuošalyje“ kategoriškai nenori.

Planetoje jau apyvartoje egzistuoja sąvoka „Antrasis Šaltasis karas“, kuriuo dažniau rusų publicistai apibūdina konfrontaciją XXI amžiuje tarp demokratinių Vakarų ir besiformuojančio aljanso, kurio lyderiais pavadinamos Rusija bei Kinija.