Rusų karo belaisviai papasakojo, kaip su jais elgiamasi Ukrainoje: kai kurie net nebenori grįžti namo

Andrejus Rusijos Ivanovo regione, į šiaurės rytus nuo Maskvos, sėdėjo kalėjime už žmogžudystę, kai pas jį užsuko kariuomenės verbuotojai, už šešių mėnesių tarnybą pasiūlę gerą atlygį bei panaikintą teistumą. Po dviejų savaičių fronte jis užlipo ant minos, neteko pėdos ir buvo išgelbėtas ukrainiečių karių. „Jei būčiau žinojęs, kokios bus prisijungimo prie kariuomenės pasekmės, nebūčiau to daręs“, – ramiai sako jis. Dabar karo belaisvių stovykloje netoli Lvivo jis skaito vieną kriminalinį trilerį ir tikisi, kad netrukus bus iškeistas.

Andrejaus šansai geri. Kai rusų kariai patenka į nelaisvę, jie pereina per kelis sulaikymo centrus, kol atvyksta į šią stovyklą. Lankytojai prašomi neatskleisti tikslios jos buvimo vietos. Jei asmuo čia patenka, vadinasi, didelė tikimybė, kad jis bus iškeistas, jei tik Ukrainos žvalgybos tarnybos nenustato, kad jis yra susijęs su karo nusikaltimais. Kai kurie belaisviai prašo ukrainiečių vadovybės atidėti jų išmainymą, kol baigsis jų karinės sutartys, kad jie vėl nebūtų pasiųsti kariauti. Keletas belaisvių paprašė apskritai negrąžinti jų Rusijai; tačiau tokiu atveju jie turi likti nelaisvėje, kol baigsis karas, nebent savanoriškai prisijungtų prie antiputiniškos rusų karinės formuotės, kurią remia Ukraina.