Snowdenas atsiminė rugsėjo 12-ąją: buvo pirma naujosios eros diena, kai visa Amerika atsikėlė kupina ryžto, tačiau viskas nuėjo velniop

Pabandykite prisiminti didžiausią šeimos balių, kuriame dalyvavote. Kiek jame dalyvavo žmonių? Gal trisdešimt, penkiasdešimt? Nors visi kartu jie sudaro šeimą, greičiausiai jūs asmeniškai pažįstate ne visus. Dunbaro skaičius, nusakantis, kiek tvirtų, prasmingų santykių įmanoma palaikyti gyvenime, yra 150. Dabar prisiminkite mokyklą. Kiek moksleivių buvo jūsų klasėje pradinėje ir vidurinėje? Kiek iš jų – draugų, kiek – pažįstamų ir kokį skaičių galėjote šiaip atpažinti? Jeigu mokėtės Amerikoje, galėtų būti maždaug tūkstantis. Aišku, neįtikėtina, kad juos visus laikytumėte savais, bet, tarkim, jaučiatės šiek tiek su jais susietas.

Tai yra ištrauka iš Edwardo Snowdeno knygos „Įrašas visiems laikams“. Knygą išleido leidykla „Kitos knygos“, o iš anglų kalbos vertė Saulius Tomas Kondrotas.

Rugsėjo 11-ąją žuvo apie 3000 žmonių. Įsivaizduokite visus mylimus, visus pažįstamus, net tuos, kuriuos pažįstate tik iš matymo, – įsivaizduokite, kad visi žuvo. Įsivaizduokite tuščius namus. Įsivaizduokite tuščią mokyklą, tuščias klases. Visi žmonės, tarp kurių gyvenote ir kurie sudarė jūsų dienų audinį, išnyko. Rugsėjo 11-osios įvykiai paliko žiojinčias skyles. Skyles šeimose, skyles bendruomenėse. Duobes žemėje.