Sovietams neįtikęs olimpinis čempionas: po dingimo lietuvis užsitraukė KGB neapykantą, o vėliau vos išgyveno OMON ataką

82-ejų metų sulaukęs ir šių metų pradžioje Anapilin iškeliavęs Vladas Česiūnas – ryškiausia žvaigždė Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo metraščiuose. Jei pridėsime dramatiškas gyvenimo aplinkybes už irklavimo kanalo ribų, tvirto kaimo bernioko istorija verčia suklusti ir visko mačiusius. „Metams bėgant visa ta sunkių išgyvenimų našta grįžo su dvigubai didesniu svoriu. Jam atrodė, kad jis bėga, kad jį persekioja, nori nužudyti, prašydavo namie kalbėti tyliai“, – Delfi pasakojo viena iš legendinio kanojininko dukrų.

1940 metų kovo 15 dieną Vyšnialaukyje, Jonavos valsčiuje, gimęs tituluočiausias visų laikų Lietuvos kanojininkas irklą į rankas paėmė stebėtinai vėlai – tuomet, kai kiti jau šiame sporte žengia į karjeros zenitą, tačiau sugebėjo tapti olimpiniu, o vėliau ir keturiskart pasaulio čempionu, taip užmindamas ne vieną mįslę sporto mokslininkams.

Irkluodamas dvivietę kanoją Vladas 1972 metais triumfavo liūdnai pagarsėjusiose Miuncheno olimpinėse žaidynėse, 1973, 1974 ir 1975 metais skynė aukso medalius planetos pirmenybėse Tamperėje, Meksike ir Belgrade, taip pat penkiskart tapo tuometinės SSRS čempionu. 1973 ir 1974 metais jis buvo išrinktas populiariausiu Lietuvos sportininku.

Geležinė valia: į treniruotes – iš statybų