Sovietų tyloje įkalinta katastrofa, kurioje žuvo išskirtinė asmenybė: tai buvo itin skaudus Lietuvos krepšinio praradimas

Žiemai kalendoriuje skaičiuojant paskutines savaites, vasario 19-osios rytą tuometinės Čekoslovakijos valdžia su jauduliu ruošėsi artėjančioms pompastiškoms iškilmėms, kelionės į Prahą planai jau buvo įtraukti ir į artimiausių dienų Sovietų Sąjungos elito darbotvarkę. Ruzynės oro uosto apylinkėse pūtė lengvas vėjukas, snyguriavo, tačiau 9 val. 7 min. įprastinį lėktuvų variklių gaudesį pertraukė trenksmas. Sukaukė gelbėjimo tarnybų sirenos – netrukus savo akimis ugniagesiai išvydo makabrišką vaizdą.

Maždaug už pusantro kilometro nuo nusileidimo tako apsivertęs liepsnojo „Aeroflot“ kompanijos lėktuvas, vykdęs reguliarųjį reisą nr. 141 tarp Maskvos ir Prahos. Tą 1973-iųjų vasario rytą aukų pareikalavusi katastrofa pirmą, bet toli gražu ne paskutinį sykį ištiko „Tupolev-154“ keleivinį lėktuvą – iš 100 juo skridusių žmonių žuvo 66.

Prieš 50 metų prie Prahos įvykusi ir iki šiol gana mįslingų aplinkybių gaubiama nelaimė turi ir liūdną lietuvišką akcentą. Katastrofos aukomis tapo visa Sovietų Sąjungos jaunių merginų krepšinio rinktinė su treneriais.