SSRS mirties bausme baudė ir moteris: negailestinga nacių budelė ir nuodytoja gavo savo, tačiau garsios kyšininkės likimas neaiškus

1979 metais rugpjūčio 11 dieną buvo įvykdyta mirties bausmė kulkosvaidininkei Tonkai, nušovusiai kelis šimtus žmonių. Tiesa, po karo ji sugebėjo išlikti nepastebima daugiau kaip 30 metų, o moters nuotraukos ilgai puošė garbės lentą. Kita mirtininkė – Tamara Ivaniutina – nuodijo jai nepatikusius žmones. O Krasnodaro krašto Gelendžiko sanatorijos šeimininkei Bertai Borodkinai, dengusiai vaišių stalus pačiam Leonidui Brežnevui, mirties bausmė taip ir nebuvo įvykdyta, kaip kad manyta iki šiol.

„Sunkios“ budelio pareigos privertė paguodos ieškoti alkoholyje

1978 metų rugsėjį drabužių siuvimo fabriko kontrolierė Antonina Makarova-Ginsburg pasuko į Kadrų skyrių, bet netikėtai prie jos priėjo civiliais drabužiais vilkintys vyrai. Sulaikyta senyvo amžiaus moteris nė kiek nenustebo. Trisdešimt trejus metus An. Makarova-Ginsburg, pravarde „Tonka kulkosvaidininkė“, laukė, kol tai įvyks, rašo russian.rt.com.

Prasidėjus karui mergina atsidūrė fronte, kur dirbo karo ligoninėje medicinos sesele. Turėdama seržanto laipsnį, ji pateko į 170-osios divizijos 422-ąjį pulką. Tačiau, praėjus nedaug laiko nuo jos atvykimo į frontą, divizija buvo apsupta. Keliolikai kovotojų pavyko prasiveržti, tačiau medicinos pagalbos vilkstinėje sužalotuosius gelbėjusi Antonina buvo sučiupta.

Taip mergina atsidūrė vokiečių nelaisvėje. Vietos kolaborantai, kurie darbavosi išvien su vokiečiais, pasiūlė Toniai tarnybą – sušaudyti suimtuosius ir kalinius, gerą atlyginimą ir kambarį vietiniame žirgyne. Mergina sutiko. Jai buvo įteiktas kulkosvaidis ir prieš pirmąją egzekuciją pasiūlyta išgerti stiklinę degtinės, kad „rankos nesudrebėtų“.