SSRS nugarmėjo į istorijos šiukšlyną, o jos draugė – išliko: šioje šalyje beveik 100 proc. tikimybė būti apsuktam

Esu Facebook prisijungęs prie kelių Lietuvos miestų socialinių grupių, kuriose miestiečiai, buvę miestiečiai ar jiems prijaučiantieji dalijasi skelbimais, patarimais, miestų nuotraukomis ar šiaip visokiomis aktualijomis. Man dažnai būna įdomu pasižiūrėti į senas tų miestų nuotraukas. Kažkurią dieną pamačiau, berods, Kauno, nors nebūtinai grupėje (Kaunas čia ne akcentas, panašių nuotraukų gali būti iš bet kurio miesto), nuotrauką iš gūdaus sovietmečio gatvės, kurioje buvo matomi keli sovietiniai automobiliai – senos „Volgos“ dar vadinamos 21-a „Volga“, ar tai „Pabiedos“.

Tai buvo nuotrauka kaip nuotrauka, laikai tokie buvo ir jų neišmesi, kad ir kokie gaidiški jie būtų buvę, bet man dar būna įdomu pasiskaityti interesantų komentarus po tomis nuotraukomis. Juose, būna, standartiškai išsiskiria grupelė durnių, kurie ima dūsauti, kad štai kokie geri laikai buvo – gatvės buvo švarios, nebuvo narkomanų, pijokų, visi buvo laimingi ir gražiai gyveno dainuodami ir panašias nesąmones. 

Ne visada suprantu, ar tie komentatoriai juokauja, ar specialiai erzinasi, ar iš tikrųjų taip galvoja (šis atvejis turbūt būtų beviltiškiausias, todėl norisi tyliai tikėti, kad čia ne tai), nes atrodo, kad jie yra primiršę, kaip tais gerais laikais tekdavo darbo metu pasišalinti ir stovėti kilometrinėje eilėje lauke prie majonezo ar žirnelių, kurių kartais užveždavo. Būdavo, prastovi dvi valandas, o tada surūgusi sovietinė pardavėja išeina ir praneša, kad majonezas pasibaigė, nes jį pirmiausia išvogė parduotuvės darbuotojai, ir pasiūlo užsukti po mėnesio.

Taigi, pažiūrėjus šią nuotrauką su senais automobiliais ir perskaičius komentatorių dūsavimus, prisiminiau valstybę, kuri yra puikus pavyzdys, kaip būna, kai marazmatiniai sovietikai užstringa laike ir, nepaisant pezalų apie laimę ir lygybę sovietmečiu, realybėje žmonės tampa labai nelygūs, labai nelaimingi ir savo nupušusios komunistinės valdžios įkaitai.