Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje dešimtys tūkstančių karių buvo įvežti vykdyti vieną iš griežčiausių pasaulio uždarymų, o tokios šalys kaip Pietų Korėja ir Taivanas sugebėjo sustabdyti savo protrūkius neuždarydamos miestų ir nenutraukdamos ekonomikos. Į cunamį panašus pasaulinės pandemijos poveikis gali užgožti ateities numatymą. Šiuo metu neįmanoma nusakyti, kaip pasaulis atrodys kitą savaitę, o ką jau kalbėti apie kitus metus. Vis dėlto, daugelis mokslininkų teigia, kad COVID-19 ilgainiui pakeis mūsų kasdienį gyvenimą. Vykstantys pokyčiai – vieni nuspėjami, kiti vis dar sunkiai suvokiami – jau prasidėjo. Bet kaip atrodys mūsų pasaulis per ateinančius penkerius metus?
COVID-19 yra didžiausias šokas verslui per šimtmetį
COVID-19 pandemija faktiškai sustabdė daugelio įmonių ar kompanijų veiklą, tai jas privertė prarasti labai daug pinigų. Dėl to įmonės dabar susimąstys, ar joms tikrai reikia didelių biurų miestuose, kaip jos galėtų vėl išgyventi panašią krizę. Darbuotojai taip pat reikalaus iš darbdavių daugiau lankstumo, įrenginių ir saugos darbe. Įmonės gali pradėti kaupti grynuosius pinigus, kad išgyventų kitą krizę. Kaip tik po 2007–2008 m. finansinės katastrofos bankai tapo mažiau pelningi, nes prieš skolindami buvo priversti laikyti daugiau bazinio kapitalo, įmonės COVID-19 galėjo būti mažiau linkusios investuoti, o tai slopins augimą. Kita vertus, skaitmeninė verslo transformacija bus spartesnė – reikės daugiau automatikos ir dirbtinio intelekto, kad būtų galima patvirtinti paskolas, apibūdinti klientus, kontroliuoti atsargas ir pagerinti pristatymą, tad dėl to vystysis dirbtinio intelekto technologijos ir gerės jo pritaikymas. Tiekimo grandinės bus trumpesnės, atsparesnės ir galbūt labiau vietinės, tačiau tame yra pliusų ir minusų.
Ekonominis nacionalizmas, kai vyriausybės bando apsaugoti savo ekonomiką mažindamos kitų tautų importą ir investicijas, yra populiarus dabar, tačiau kai kurie perspėja, kad tai savanaudiškas ir žalingas požiūris. Galiausiai, tarptautinėms institucijoms, tokioms kaip Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio prekybos organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjunga, gali būti daug sunkiau likti pasaulinės ekonomikos žaidėjais. Kai kurios oro linijos gali neišgyventi šios krizės arba žlugti.
Bus sunkiau keliauti ir atostogauti
COVID-19 pandemija bene skaudžiausiai kirto turizmo sektoriui ir kelionėms lėktuvais. Esant įvairiems ir skirtingiems suvaržymams skirtingose šalyse, žmonėms tampa vis sunkiau ir brangiau keliauti, o dėl to daug turizmo industrijos darbuotojų prarado savo darbus. Panaši situacija ištiko ir skrydžių oro linijas.
Artimiausiu laikotarpiu kai kurios oro linijos bankrutuos, taip pat bus mažiau skrydžių. Iš pradžių taip pat gali kilti nervingumas dėl skraidymo po pasaulinės pandemijos. Šiluminės vaizdo kameros, tikrinančios jūsų temperatūrą einant, gali tapti įprasta oro uostuose ir net geležinkelio stotyse, kad būtų galima nuraminti keleivius ir darbuotojus.
Mažesnė aviacijos rinka reiškia, kad bilietų kainos gali pakilti. Pavyzdžiui, „EasyJet“ planuoja iš pradžių palikti tuščias vidurines sėdynes, kad keleiviai nebūtų per arti vienas kito – ir bilietai į lėktuvą, kuriame yra daug tuščių vietų, bus brangesni.
Didesnė priklausomybė nuo moderniųjų technologijų
Dėl COVID-19 pandemijos tapo daug sunkiau, bet ir daug lengviau bendrauti su draugais, giminėmis. Kadangi buvo sunku ar neįmanoma sutikti su artimais žmonėmis, dabar tai galima padaryti virtualiu būdu. Pandemijos metu ypač išpopuliarėjo Zoom platforma, Facebook skambučiai ar virtualūs vakarėliai.
Tai nereiškia, kad negrįšime prie gėrimų su draugais kavinėse ar baruose, tačiau visa mūsų samprata, kaip mes bendraujame, buvo paveikta gana giliai. Tai paveiks ypač daug pagyvenusių žmonių, kurie naujai priima vaizdo priemones, kad galėtų palaikyti ryšį.
Labai tikėtina, kad žmonės taps vis daugiau priklausomi nuo moderniųjų technologijų – jos taps svarbia žmogaus gyvenimo dalimi, kas vėlgi keis žmonių elgesio modelius ir psichologiją. Dabar dauguma žmonių vis dar bendrauja gyvai, tačiau dėl COVID-19 pandemijos pasekmių, labai tikėtina, kad realų bendravimą pakeis arba išstums virtualus bendravimas – tiek darbe, tiek studijose, tiek bendraujant su draugais ar giminėmis.
Šie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą – nors žmonėms bus ypač lengva bendrauti ir pasiekti žmones, tačiau jų nebus arti jų fiziniame gyvenime, o tai gali paskatinti izoliaciją ar vienišumą – iš to kils depresija, nerimas ir kiti psichologiniai sutrikimai. Pasauliniai tyrimai rodo, kad dabar vidutinis žmogus turi du artimus draugus, nors prieš keturiasdešimt metų turėjo tris. Tad šis skaičius mažėja, o virtualus bendravimas gali ne tiek sustiprinti, kiek neleisti žmonėms kurti ilgalaikių santykių.
Mokslas tapo nuotoliniu
Mokykla paprastai turi savo ritmą ir rutiną, kurią skiria pamokos ir pertraukos. Pasak Jungtinių Tautų agentūros „Unesco“, daugiau nei 90% planetos vaikų neturi realių pamokų.
Mokymas persikėlė į internetą, o skaitmeninių pamokų mastas tapo naujove. Tai rodo susirūpinimą, kad skaitmeninis skurdas neleidžia vaikams mokytis. Net tokioje didelėje ekonomikoje, kaip Didžioji Britanija, nemažai vaikų neturi galimybės naudotis savo moderniuoju prietaisu mokymuisi.
Mokiniai ir mokytojai turės prisitaikyti prie naujų mokymosi ypatumų, atsiskaitymai ir testai vyks visiškai kitokiu būdu nei iki šiol.
Nuotolinio mokymosi naujovės pakeis ir universitetų studentų mokymąsi: paskaitos, seminarai, darbų gynimai vyks nuotoliniu būdu, bus mažiau galimybių naudotis bibliotekos paslaugomis. Pavyzdžiui, JK universitetams bus sunkiau pritraukti užsienio studentus. Anksčiau šiems universitetams puikiai sekėsi pritraukti tarptautinius studentus, tačiau dėl COVID-19 pokyčių šie universitetai sulauks mažiau studentų.
Vien žemyninė Kinija yra įpratusi kasmet į JK siųsti 120 000 studentų. Šis skaičius kris, kaip ir kitų šalių skaičiai. Apetitas studijuoti toli nuo šeimos nebus toks stiprus, koks buvo kadaise. Dėl to sumažės norinčių studijuoti Erasmus studijose ar Erasmus praktikoje. Studentai praras šias galimybes dėl prastesnės finansinės padėties ar baimės atsidurti karantine, sugriežtėjusių kelionių reikalavimų, izoliacijos.
Darbas namuose
Karantino metu daugeliui žmonių, jei jie išsaugojo darbą, reikėjo dirbti iš namų. Tada riba tarp namų erdvės ir darbo visiškai išnyko. Koronaviruso protrūkis dešimtis milijonų darbuotojų staiga atvedė į nuotolinį darbą, o ši patirtis privertė labiau norėti dirbti namuose. Daugiau nei 60 procentų dirbančiųjų nuotoliniu būdu teigė, kad mėgaujasi atsipalaidavusiais apdarais ir didesniu lankstumu, ir kasdienės kelionės į darbą ir atgal trūkumu, o 78 procentai teigė, kad jie yra tokie pat darbingi ar net labiau dirba namuose.
Matomos pasekmės darbo rinkoje – kai kurios kompanijos yra lanksčios darbuotojų atžvilgiu ir kai kada leidžia darbuotojams dirbti iš namų. Kai kurios kompanijos, pamačiusios, jog nuotolinis darbas yra daug efektyvesnis ir puikiai veikia, daugiau nebegrįš į ofisą, taip siekdamos sutaupyti pinigų biurų nuomai. Kitos kompanijos yra linkusios derinti darbą iš namų ir darbą ofise, suteikia daugiau laisvės darbuotojams.
Kita vertus, kai dėl nuotolinio darbo išnyksta riba tarp namų (poilsio) erdvės ir darbo erdvės. Dėl to žmogui bus sunkiau susikoncentruoti darbui, arba, atvirkščiai – žmogui bus sunkiau atsijungti nuo darbo aplinkos ir pailsėti. Ankstesniais amžiais žmonių gyvenimas sukosi tik aplink namus – tuomet žmonės gyveno daugiausia kaimuose, o jų pagrindinis rūpestis buvo užsiauginti maisto, apsirūpinti drabužiais ir kitais būtinais reikmenimis, tačiau dabar šis darbo ir namų erdvės susiliejimas yra kitoks. Žmonės gyvena daugiabučiuose, mažose erdvėse, neaugina savo maisto – jų funkcija yra atlikti darbą, už kurį gavę pinigų jie gali nusipirkti tai, ko jiems reikia.
Tad triukšminga ir maža namų erdvė gali neigiamai veikti žmogaus savijautą ir psichologinę būseną. Dėl to po karantino matoma dar viena tendencija – žmonės planuoja ar perka namus, nes karantino metu jie suvokė, kad nenori gyventi uždarame bute ar triukšmingoje miesto aplinkoje.
Požiūris į sveikatą keičiasi
Sveikata yra visada svarbi, tačiau būtent COVID-19 krizė paskatino ypač susirūpinti sveikata. Uždarius ligonines ir kilus nerimui dėl viruso pasekmių sveikatai, žmonės iš karto pajuto ir suvokė medicinos paslaugų svarbą ir kad sveikata yra vertybė. Dėl to dabar matome globalius pokyčius įvairiose su biotechnologijomis, biomedicina susijusiose industrijose. Dabartinis verslas pradeda labiau orientuotis į žmonių sveiką gyvenseną ir puoselėti sveikatą. Be to, šiais metais matomas Ilgaamžiškumo industrijos populiarumas – ši sritis siekia užtikrinti senesnio amžiaus žmonių aktyvumą, finansinį stabilumą ir sveikatą. Būtent seniems žmonėms moderniosios technologijos nėra pritaikytos, tačiau šiai kartai priklausantys žmonės turi daugiau pajamų (pasauliniu mastu) nei kad tūkstantmečio karta, kuri yra gana nepalankioje ekonominėje situacijoje.