Čia bandoma iš saulės gautą energiją tiesiogiai panaudoti geležinkelio linijoje. Metodas naujas būtent todėl, kad energija teigiama tiesiogiai. Kaip ir daugelyje kitų vietų, Jungtinėje Karalystėje saulės gaminama energija siunčiama į elektros tinklus, o traukinių operatoriai energiją gauna iš jų, todėl galima sakyti, kad daugelyje traukinių saulės energija naudojama jau dabar. Tačiau saulės baterijų plokštes su traukiniais sujungus tiesiogiai, geležinkelių linijos energija gali būti aprūpinamos veiksmingiau.
Žinoma, reikia pripažinti, kad šiuo metu energijos pagaminama nedaug. Maždaug 37 kW energijos pagaminančiomis saulės plokštėmis būtų galima pakrauti „Tesla“ automobilio bateriją, tačiau elektrinis traukinys nuvažiuotų netoli. Bet šiuo metu tai nesvarbu, nes plokštės skirtos ne aprūpinti energija geležinkelį, o išbandyti sumanymą. O pasak vyriausybės valdomo geležinkelių infrastruktūros operatoriaus „Network Rail“ inžinerijos skyriaus pietiniam regionui direktoriaus Stuart Kistruck, sumanymas veikia.
Vykdydama šį projektą „Network Rail“ bendradarbiauja su Londono imperatoriškuoju koledžu bei klimato kaitos aktyvistų įkurta pelno nesiekiančia įmone „Riding Sunbeams“, skirta skatinti vietos gyventojams priklausančių atsinaujinančių energijos šaltinių projektus. Šiuo metu planuojama padidinti projekto mastą, o tada imti jį naudoti ir kitur.
Olderšoto stotyje pradėti naudoti saulės energiją buvo paprasčiau dėl vieno istorinio atsitiktinumo. Kai XIX a. pabaigoje Jungtinės Karalystės geležinkeliuose įvesta elektra, naudotos dvi sistemos. Didžiojoje šalies dalyje elektros linijos įrengtos virš bėgių, tačiau gausiai apgyvendintoje pietvakarių Anglijoje naudotas vadinamasis „trečiasis bėgis“. Tai – šalia bėgių ant izoliuotų laikiklių įrengtas kontaktinis bėgis. Energiją iš trečiojo bėgio traukiniui perduoda netoli ratų įtaisyta trinkelė.
Paprastai trečiojo bėgio sistemos naudojamos miestų geležinkeliuose, nes jas įtaisyti lengviau ir pigiau negu pastatyti tunelių ir tiltų, kurie būtų pakankamai dideli, kad tiktų virš bėgių įtaisomiems elektros laidams – o Jungtinės Karalystės pietuose žemų tunelių ir tiltų gana daug. Be to, dėl saugumo ir kitų priežasčių trečiojo bėgio sistemose paprastai naudojama 750 V nuolatinė srovė – tokia įtampa daug mažesnė negu Jungtinėje Karalystėje virš bėgių naudojama 25 kV kintamoji srovė.
Saulės plokštės teikia 600–800 V nuolatinę srovę, todėl jas prijungti prie geležinkelio linijos paprasčiau ir pigiau. Patogu ir dėl to, kad trečiojo bėgio sistemas naudojančiose geležinkelio linijose norint sumažinti energijos praradimo nuostolius pastotės statomos arčiau viena kitos. Jas galima panaudoti kaip saulės energijos tiekimo taškus.
Energijos tiekimas
Tokioms įmonėms kaip „Riding Sunbeams“ dažnai kyla problemų dėl to, kad elektros tinklai retai būna pritaikyti priimti energiją iš skirtingų ir nedidelių šaltinių, todėl gali būti sunku įrengti tiekimo taškus. Tačiau pasak įmonės direktoriaus Leo Murray, geležinkelio linija gali tapti gera alternatyva. „Riding Sunbeams“ kartu su „Network Rail“ sudarė sąrašą kitų vietų, kurios gali būti tinkamos didesnio masto projektams.
Kokios naudos (išskyrus įmonės ekologiškumą giriančią reklamą) iš šio projekto gauna „Network Rail“? Visų pirma, šalia geležinkelio bėgių plyti daug nenaudojamos žemės, kur būtų galima statyti saulės plokštes. Jos uždengtų saulę augalams, todėl juos reikėtų pjauti rečiau. Jungtinėje Karalystėje dažnai juokaujama, kad traukiniai vėluoja, nes „ant bėgių prikrito lapų“, tačiau dėl augalų bėgiai tampa slidūs ir iš tiesų sukelia daug problemų traukinių ratams.
Antra, toks pasiūlymas ekonomiškas. Pasak S. Kistruck, šalia bėgių tiekiama saulės energija būtų pigesnė negu iš elektros tinklų gaunama energija. Jis mano, kad taip būtų galima patenkinti 10 proc. pietų regiono energijos poreikio. O tiek sutaupyti – ne juokas. Maždaug 40 proc. šalies geležinkelių sistemų naudoja elektrą, todėl „Network Rail“ – daugiausiai energijos Jungtinėje Karalystėje suvartojanti įmonė. Per metus vien už traukos srovę ji sumoka maždaug 300 mln. svarų sterlingų.
Sumanymą galima panaudoti ne tik miesto geležinkelio linijose. Šiek tiek padirbėjus sistemą galima pritaikyti ir virš bėgių esančioms elektros linijų sistemoms. Sumanymas būtų ypač naudingas ne tokioms debesuotoms šalims kaip Jungtinė Karalystė. Pavyzdžiui, saulės energiją naudoti savo geležinkeliuose labai nori Indija. Šiuo metu „Indian Railways“ pradėjo kai kuriuose traukinių vagonuose įrenginėti saulės plokštes. Nors traukinius vis dar tempia teršiantys dyzeliu varomi lokomotyvai, saulės energijos plokštės teikia energiją apšvietimui, ventiliacijai ir informaciniams stendams, tad sutaupoma šiek tiek kuro.
Vis dėlto ant traukinių stogų nėra vietos įrengti tiek plokščių, kad energijos užtektų visam traukiniui. Tačiau netoli Brisbano Australijoje veikiančiame „Byron Bay Train“ šį tikslą pasiekti beveik pavyko. Šis dviejų vagonų traukinys varomas vien tik ant traukinio ir stoties stogo įtaisytomis saulės plokštėmis. Renovuotas 1949 m. traukinys gali vežti 96 keleivius, ir nors bėgiai tik 3 km ilgio, jie įrengti saulės šviesos nestokojančioje šalyje – o Londono keliautojai tokios laimės neturi.