„Žmonės rėkė ir maldavo pagalbos. Karvės mūkė, kiaulės žviegė. Kas tik galėjo, bandė lipti į medžius“, – maždaug prieš dešimtmetį Ukrainos televizijos kanalui 1+1 pasakojo Oleksijus Dotsenka – vienas iš paskutinių gyvų Dniepro hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo ir jo pasekmių liudininkų.
1941-ųjų rugpjūčio 18-ąją, motyvuodami tuo, kad reikia sulaikyti sparčiai artėjančią nacistinės Vokietijos kariuomenę, sovietai ryžosi suniokoti vieną iš savo industrializacijos simbolių.
1927-1932 m. laikotarpyje šalia Zaporižios miesto iškilusi užtvanka tuo metu buvo pati didžiausia ir galingiausia ne tik visoje Sovietų Sąjungoje, bet ir Europoje, o ją sovietams pastatyti padėjo iš JAV atvykę inžinerijos specialistai su savo brigadomis.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją