2022-ųjų balandžio 13-osios vakarą Ukraina užuominomis, o vėliau ir tiesiai šviesiai ėmė skelbti apie tai, kad dvi jos pajėgų iš sausumos paleistos priešlaivinės raketos „Neptun“ pataikė į kreiserį „Moskva“. Agresoriaus galios simboliu laikytą laivą, kuris Juodojoje jūroje dominavo būdamas Rusijos pajėgų priešlėktuvinės gynybos skydu, tačiau jau pirmąją karo dieną simboliškai „toli toli“ buvo pasiųstas drąsių Ukrainai priklausančios Gyvačių salos gynėjų.

Visos rusų pastangos išvengti galutinės katastrofos buvo bergždžios – kilo gaisras, nugriaudėjo sprogimai, 750 mln. dolerių kainuojantis laivas nuskendo. Po tokio smūgio žemiau juostos agresoriui teliko imtis jau patikrintos savitos taktikos – faktus bei pramanus suvelti į sunkiai išnarpliojamą teiginių ir nutylėjimų raizgalynę, ypač susukančią galvas pačios Rusijos gyventojams.

Kas iš tikrųjų prieš metus nutiko Juodojoje jūroje netoli Odesos? Kodėl net pats Ukrainos flotilės vadas pradžioje abejojo dėl įvykio baigties? Kaip ukrainiečiams apskritai pavyko neutralizuoti tokį galingą kreiserį ir kokią įtaką karo eigai turėjo ir turi „Moskva“ krachas?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)